Bendrovė „R.M.S. Titanic, Inc.“ teisininkai, ketvirtadienį iškviesti JAV federalinės teisėjos paaiškinti, kodėl bendrovei turėtų būti leista perpjovus korpuso lakštus ištraukti belaidžio telegrafo aparatą „Marconi“ iš sparčiai nykstančio laivo nuolaužų, siekiant užbėgti už akių jo negrįžtamam praradimui.
„Tai vienas iš įsimintinų artefaktų, panašiai kaip signalinės raketos [leistos iš skęstančio laivo]“, – per posėdį sakė okeanografas Davidas Gallo, anksčiau dirbęs Vuds Holo okeanografijos institute, o dabar einantis „R.M.S. Titanic, Inc.“ apmokamo konsultanto pareigas.
D. Gallo, liudijęs federaliniame teisme Norfolko mieste Virdžinijos valstijoje, sakė, kad išimti aparato liekanas būtų ne „kapo apiplėšimas“, o būdas susieti žmones su laivo paveldu ir pagerbti jo keleivius.
Federalinė teisėja Rebecca Beach Smith – jūrų teisės specialistė, pirmininkaujanti su daiktų iškėlimu iš „Titaniko“ susijusioms byloms, sakė, kad jai dar per anksti priimti kokį nors sprendimą šiuo klausimu. Ji sakė norinti sužinoti daugiau detalių ir siūlomą iškėlimo planą per kitą posėdį, planuojamą surengti netolimoje ateityje.
1912 metų balandžio 14 d., 23 val. 40 min. vietos laiku, laineris „Titanikas“ per savo pirmąją kelionę per Atlanto vandenyną iš Anglijos į Niujorką įsirėžė į ledkalnį. Didžiulis prabangus laineris išsiuntė pagalbos signalų, naudodamasis to meto technikos naujove – Marconi radijo aparatu.
Pranešimai, siunčiami Morzės kodu, buvo pagauti kitų laivų ir sausumos stočių. „Mums reikalinga skubi pagalba... Atsitrenkėme į ledkalnį ir skęstame... Sodiname moteris į valtis“, – sakoma „Titaniko“ žinutėse.
Nepraėjus nė trims valandoms laivas nuskendo. Iš 2 208 keleivių ir įgulos narių buvo išgelbėta tik apie 700.
1985 metais laivo nuolaužas Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, maždaug už 645 km į pietryčius nuo Niufaundlendo, rado tarptautinė komanda, vadovaujama okeanografo Roberto Ballardo. Toje vietoje vandenyno gylis yra apie 3,8 kilometro.
„RMS Titanic Inc.“, teismo pripažinta „Titaniko“ nuolaužų sergėtoja, per daugelį metų yra iškėlusi iš nuolaužų tūkstančius daiktų.
Bendrovė argumentuoja, kad lieka vis mažiau laiko ištraukti radijo telegrafą iš yrančių nuolaužų. Ji vadina šį aparatą „Titaniko“ balsu“, kuriuo iš laivo taip pat buvo perduoti paskutinieji žodžiai.
Prietaisas yra vienoje kabinoje po laivo deniu. Kitapus didžiųjų laiptų esanti gimnastikos salė jau yra įgriuvusi, o stogas virš radijo patalpos irgi pradėjo irti.
„Nesu tikras, jog jeigu nusileisime ten 2020 metais, stogas visko neužgrius“, – per teismo posėdį sakė bendrovės povandeninių tyrimų programos direktorius Paulis Henry Nargeolet.
Tačiau bendrovė jau anksčiau susidurdavo su JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), atstovaujančioms viešajam interesui „Titaniko“ nuskendimo vietoje, pasipriešinimu.
Virdžinijoje NOAA atstovauja Federalinė prokuratūra. Jos prokurorai argumentavo, kad siūlomas iškėlimas prieštarauja teismo nurodymui, draudžiančiam pjauti laivo korpuse angas ir išiminėti iš nuolaužų daiktus.
Iki šiol bendrovės ištraukti daiktai buvo rasti nuolaužų lauke aplink pagrindines korpuso dalis.
„Atrodo aišku, kad tai nėra paprastas „vienkartinis“ pasiūlymas dėl Marconi belaidžio telegrafo, o atrama tolesniems prašymams imtis panašių veiksmų, siekiant ištraukti kitus artefaktus iš korpuso vidaus“, – rašo federalinis prokuroras Kentas P. Porteris.
Jis pridūrė, kad teismas turėtų atsižvelgti į tarptautinius susitarimus, susijusius su laivo nuolaužomis, taip pat į archeologijos normas, siekiant nuspręsti, ar iškėlimas būtų pateisinamas. Jis citavo Jungtinėje Karalystėje veikiančio Jungtinio laivų archeologijos politikos komiteto išvadą, kad „RMS Titanic Inc.“ nesugebėjo tinkamai pagrįsti savo pasiūlymo.
Masačusetse įsikūrusios „Titaniko“ istorijos draugijos pirmininkė Karen Kamuda savo laiške naujienų agentūrai AP rašo, kad jos draugija „nuo 1985 metų nusistačiusi prieš laivo nuolaužų trikdymą, nes tai yra kapavietė“.
„Kaip visada, visa tai yra dėl pinigų“, – pridūrė ji.
