Tiesa, Egiptas turi ir tokių paslapčių, kurių kol kas dar niekas nesugebėjo pilnai įminti – pavyzdžiui, ar iš tikrųjų prie trijų Gizos piramidžių kažkada stovėjo ir ketvirtoji?
XVIII a. pradžioje danų jūrų kapitonas aprašė ir nupiešė ketvirtąją Gizos piramidę šalia kitų trijų, kurios Egipte stovi iki šiol. Kai kurie istorikai ir archeologai šios piramidės paieškai paskyrė visą savo karjerą – kadangi buvo įsitikinę, kad jiems pasiseks ir jie padarys milžinišką, visam pasauliui svarbų atradimą. Tačiau kaip žinome dabar, nė vienam iš jų to padaryti nepavyko.
Na, bet egzistuoja galimyb4, kad ketvirtosios piramidės paslaptis pagaliau bus atskleista: mėgėjas istorikas Matthew Sibsonas teigia radęs įrodymų, kad ši piramidė iš tiesų egzistavo. Gizos piramidės yra maždaug 4500 metų senumo, o mokslininkai jas ir jų apylinkes tyrinėja jau daugelį dešimtmečių. Niekas nežino, ar ketvirtoji piramidė tikrai kada nors egzistavo – gali būti, kad tai tiesiog anksčiau gyvenusių žmonių fantazijos.
Tačiau panašu, kad M.Sibsonas yra vienas iš tų istorikų, kuris tiki, jog piramidė kažkada šiose apylinkėse iš tiesų stovėjo. Savo „Youtube“ kanale „Ancient Architects“ jis pasakoja, kad atliko Gizos apylinkių topografinį tyrimą, o ji palyginęs su istoriniais duomenimis, greičiausiai atrado ir prarastąją piramidę.
„Piramidė turėjo būti kitokia nei likusios – maždaug 30 metrų mažesnė, su kubu ant viršaus, kuris greičiausiai buvo skirtas kokiai nors statulai“, – sako savamokslis istorikas.
M.Sibsonas tvirtai įsitikinęs, kad jo gauti duomenys tokią jo teoriją pagrindžia. Jis taip pat remiasi ir danų jūrų kapitono Frederiko Ludvigo Nordeno darbu, kuriame 1737 metais jis aprašė ir nupiešė ketvirtąją Gizos piramidę.
„Aš manau, kad tai tikrai įmanoma, bet tuomet kyla klausimas kas jai nutiko? Na, kai kurie siūlo, kad ji buvo išardyta XVIII a. pradžioje, o akmuo panaudotas statant Egipto sostinę Kairą“, – skelbia M.Sibsonas.
Tuo tarpu kiti ekspertai jau gana seniai atmetė teoriją, kad ketvirtoji piramidė kada nors egzistavo. Jie teigia, kad Egipte jau buvo atlikta galybė kasinėjimų ir tyrimų, todėl jei ši piramidė tikrai kada nors egzistavo, jos pėdsakai jau būtų atrasti.
Jie taip pat netiki, kad ši piramidė galėjo būti išardyta, o jos medžiagos panaudotos kokio nors kito objekto statyboms. Taigi, kiti archeologai ir istorikai dėl to nėra linkę tikėti ir M.Sibsono teorijomis bei surinktais duomenimis.
Dar daugiau „įrodymų“
„National Geographic“ praneša, kad Gizos plynaukštėje stovi trys piramidės: Mikerino (Menkauros), Chefreno (Kafrės) ir didžiausia Cheopso piramidė. Visos jos buvo pastatytos IV Egipto dinastijos laikais tiems faraonams, kurie tuo metu valdė.
Remiantis M.Sibsonu, ketvirtoji piramidė turėjo stovėti netoli „senovinio šaligatvio“, į vakarus nuo kitų trijų piramidžių. Savo „Youtube“ kanale jis pats sako, kad kai kuriems jo tyrimas gali pasirodyti tik kaip spėjimas, tačiau jis tiki tiek savo, tiek F.L.Nordeno darbu.
Nors pats M.Sibsonas save vadina istoriku, kiti šaltiniai jį pristato tik kaip istorijos ir archeologijos gerbėją, kuris nebijo skleisti drąsių ir kitus ekspertus piktinančių teorijų. Be to, šioms teorijoms jis dažniausiai neturi ir svarių įrodymų – kas daro jas dar mažau įtikimas.
2018 metais jis net teigė atradęs Atlantidos egzistavimo įrodymų – tai mitinis pasaulis, kuris, kaip teigė M.Sibsonas, buvo dingusios salų grandinės dalis.
Žinoma, tokia jo teorija kitų ekspertų buvo greitai atmesta. Sociologas, žurnalistas ir autorius Grahamas Hancockas savo internetinėje svetainėje M.Sibsoną net apkaltino plagijavimu – o tiksliau, net netiksliu plagijavimu. Be to, pastebima, kad pats M.Sibsonas kai kada pripažįsta, jog didelė dalis jo darbų yra tiesiog spekuliacijos.
„Egipto piramidžių dar labiau garsinti nereikia. Daugelis žmonių mano, kad tai tiesiog antkapiai – bet tai tikrai daug daugiau. Dekoruoti kapai mums atskleidžia daugybę informacijos apie kiekvieną egiptiečių gyvenimo detalę – tai ne tik apie tai kaip jie mirė, tai taip pat apie tai kaip jie gyveno“, – teigia egiptologas Peteris Der Manuelianas.
Nepaisant įvairiausių atradimų, piramidės vis tiek slepia dar daugybę paslapčių, kurias ateityje archeologai, istorikai ir kiti mokslininkai bandys įminti.
Viena didžiausių paslapčių, kuri vis dar verčia mokslininkus sukti galvas, yra susijusi su piramidžių statybomis. Būtent tokie neaiškumai ir palieka vietos spekuliacijoms – bet praeitis rodo, kad jei tos spekuliacijos yra bent iš dalies teisingos, jos gali priversti ir prie labai realių atradimų.
Parengta pagal „The Vintage News“.
