Tiek „Apache“ tiek „Aligator“ neabejotinai yra vieni iš garsiausių atakos sraigtasparnių. Atitinkamai abu sraigtasparniai parduodami toli gražu ne kiekvienam panorusiam, o tik labai geriems savo sąjungininkams.
Ar sugalvojote šalį, kuri atitiktų visus keliamus kriterijus, įtiktų abiem konkuruojančioms valstybėms? Jei ne – susipažinkite su Egiptu. Tik jo pajėgos turi unikalią galimybę ne rinktis, o turėti abu.
Karingasis indėnas
„AH-64“ istorija prasidėjo XX amžiaus 8 dešimtmetyje. Tuo laiku dominuojanti JAV karinių kontraktų firma „Hudges Helicopters“ laimėjo konkursą sukurti naują atakos sraigtasparnį. Sraigtasparnis turėjo būti geresnis už puikiai Vietnamo kare pasirodžiusius „AH-1 Cobra“.
Palyginti naujos „Kobros“ buvo patyrusios karo krikštą. Atrodė keista, kodėl tai pačiai rolei atlikti buvo užsakomi visiškai nauji orlaiviai. Tačiau logika tokiam žingsniui buvo – norint paremti karius, veikiančius ant žemės, reikėjo ne tik ugnies galios, bet ir šarvų. „AH-1“ intensyvaus mūšio sąlygomis buvo pernelyg lengvai pažeidžiami.
Pirmą kartą į orą 1975 metais pakilęs „Apačis“ gavo storus šarvus, du galingus turbovelenininius variklius, kurie suko iš keturių menčių sudarytą sraigtą. Dvigubai daugiau menčių turintis sraigtas leido ilgiau išlaikyti smarkiai apšaudomą sraigtasparnį ore. Dvimentis „AH-1“, patyręs vienos vos mentės didesnę žalą, nebegalėjo sukurti reikiamos keliamosios galios. Naujajam sraigtasparniui toks pataikymas nebebuvo kritinis pažeidimas.
Iki serijinės gamybos pradžios prireikė bemaž dešimtmečio. Vėliau keitėsi ir sraigtasparnio gamintojai – dabartinė už „Apačius“ atsakinga kompanija yra „Boeing“ ir ji jau trečioji, dirbanti su garsiuoju projektu. Per bemaž keturis dešimtmečius pagaminta daugiau nei 2000 šių karinių orlaivių.
Kovingasis aligatorius
„Ka-52 Aligator“ yra dvivietė „Ka-50 Black shark“ versija. Abu atakos sraigtasparnius ėmėsi kurti Sovietų Sąjunga savo ekonomikos stagnacijos laikotarpiu. Ji jau turėjo sunkiai pramušamus „Mi-24“, net vadinamus skraidančiaisiais tankais. Tačiau Afganistano karas parodė, kad pajėgoms labai trūksta netikėtai galinčio smogti ginklo.
1982 metais pakilo pirmasis „ryklys“. Serijinei jo gamybai buvo pasirengta kone prieš pat Sąjungos žlugimą. Sovietams žlugus, projektas buvo nustumtas kone iki žlugimo ribos, ir tik tada gamintojas „Kamov“ pasiūlė idėją sraigtasparnį perdaryti į dvivietį. Perskirsčius užduotis dviem žmonėms, pakilo kovinis sraigtasparnio pajėgumas. Tai įtikino Rusiją pradėti pirkti „Kamovo“ atakos sraigtasparnius.
Kovinėms užduotims „Aligatorius“ buvo parengtas tik 2008 metais, tad tai – labai nauja sistema. Nenuostabu, kad kol kas pagamintų gaminių skaičius tik artėja prie 200 vienetų.
Kaip ir visi „Kamov“ gaminiai, „aligatorius“ turi du į priešingas puses besisukančius sraigtus. Itin sudėtinga varomoji sistema, sakoma, turi savo pliusų: ji leidžia sraigtasparniui ore išlikti stabiliam nenaudojant uodegoje sumontuoto įprasto sraigto. Pastarasis neleidžia kabinai būti įsukamai, tačiau jo sukimas susietas su pagrindiniu varikliu, o tai neretai praryja net iki 30 proc. variklio sukuriamos galios.
Kaip konkurentai susitiko Egipte?
Afrikos šiaurės rytuose esantis Egiptas tarytum sausumos jungtis tarp Afrikos su Euroazijos. Valstybės teritorijoje esantis strateginis Sueco kanalas Egiptą paverčia svaria pasaulinės laivybos vieta. Politine prasme Egiptas išlieka keista jungtimi tarp, atrodytų, nesuderinamų dalykų.
Septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Egiptas buvo Sovietų Sąjungos partneris regione, bet jo ir kitų arabų valstybių tragiškas pasirodymas „Šešių dienų kare“ su Izraeliu bei vėliau sekusi šalies vadovo Gamalio Abdelio Nasero mirtis viską pakeitė. Šalis tapo draugiška Amerikai, ėmė sutarti su Izraeliu (ir už tai atgavo kare prarastą Sinajaus pusiasalį).
1995 metais Egiptas įsigijo savo pirmuosius „Apačius“. Pasitikėjimas buvo toks didelis, kad išskyrus radijo ryšio įrangą, jie buvo identiški tam, ką naudojo JAV pajėgos. 2000 metais jie buvo atnaujinti iki pačios naujausios „AH-64D“ versijos – tik be ilgo nuotolio (milimetrines bangas naudojančio) radaro, montuojamo virš besisukančių menčių.
2011 metais kilęs „Arabų pavasario“ judėjimas atsirito iki Egipto. Buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas Hosnis Mubarakas. Po jo demokratiškai išrinktas prezidentas buvo glaudžiai susijęs su kontroversiškai pasaulyje vertinama „musulmonų brolija“ ir 2013 metais kilo dar vienas karinis perversmas. Po jo šalies vadovu tapo Abdelis el Sisi – buvęs šalies ginkluotojų pajėgų vadas.
Taip nuo 2014 metų Egipto politika pasikeitė. Jie vis dar sutaria su JAV, tačiau nepamirštama, kad šalis nesulaukė sąjungininkų paramos per minios įvykdytą perversmą. Šalies arsenalą ėmė pildyti europietiška bei rusiška technika.
Ar gali veikti kartu?
Neskaitant ypatingos aplinkybės, kad juos įsigyti tai pačiai šaliai labai sunku – atsakymas būtų „taip“. Egiptas per nesenai vykusius mokymus savajame Rusijai kurtame, bet dėl sankcijų šiai šaliai nebeparduotame „Mistral“ klasės laive pademonstravo šiuos orlaivius naudojantis drauge. Bet nors jų pirminė paskirtis skamba taip pat – atakuojantis sraigtasparnis – vis dėlto jie skirtingi.
„Ka-52“ yra universalus manevringas sraigtasparnis, galintis gabenti tiek valdomas prieštankines raketas, nevaldomas 80 mm raketas, tiek priešlėktuvines ar net priešlaivines raketas. Tuo tarpu „AH-64“ kliaunasi savo šarvais ir galimybėmis gabenti didesnį kiekį prieštankinių, oras-oras ar 70 mm nevaldomų raketų kiekius.
Rusiškojo paskirtis yra smogti netikėtai ir pasišalinti kaip galima greičiau. Amerikietiškasis sraigtasparnis yra skirtas padėti kovojančioms pajėgoms arba atlikti patruliavimo misijas. Tad galima sakyti, abu orlaiviai savo galimybėmis papildo vienas kitą.
