„Kompiuteriukų ralis“ – kas tai?
Viskas prasidėjo 2017 m. – nuo iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“, kurios metu savanoriai 20,6 tūkst. Lietuvos penktokų išdalino „micro:bit“ kompiuteriukus. Dalį šių kompiuteriukų paaukojo ir Lietuvos gyventojai.
Šie kompiuteriukai – dar kitaip vadinami mikro valdikliais – suteikia galimybę vaikams mokytis lengvai programuoti ir kurti realius projektus, kurie veikia – šviečia, juda ar reaguoja į aplinką. Taip moksleiviai gali pažinti technologiją iš arčiau, pamatyti kaip veikia technologijos.
Pamatę, kad išdalinus kompiuteriukus pagrindine problema tampa motyvacijos ir žinių trūkumas, „Kompiuteriukų fondo“ nariai pradėjo ieškoti efektyvesnių būdų sudominti vaikus. Taip gimė „Kompiuteriukų ralio“ idėja – ir jau antraisiais fondo metais vykęs renginys įtraukė 40-ties mokyklų mokytojus bei moksleivius. Įvairius projektus su „micro:bit“ ėmė kurti tiek mokytojai, tiek vaikai.
Pedagogai pradėjo domėtis bei gilinti IT žinias, organizuoti pamokas, kuriose labiau sudomina mokinius. Metų gale vykęs „Kompiuteriukų ralio“ finišo renginys vainikavo visas pastangas ir įrodė, kad programuoti gali visi.
Ką sako mokytojai?
Paklaustas, kaip jo manymu mokosi šiuolaikiniai vaikai, IT mokytojas ir „Kompiuteriukų“ komandos narys Marius Narvilas atsako – dinamiškai ir atsitiktinai! „Vaikai mokosi tai, kas patinka (dažniausiai – jei patinka mokytojas) arba jeigu supranta, kam ir ką reikia mokytis. Mokiniams, svarbiausias prasmės klausimas. Kodėl reikia mokytis vienokių ar kitokių dalykų? Kodėl kas dieną reikia eiti į mokyklą?, – pasakoja pedagogas. – Gyvename informaciniame ir technologijų amžiuje, kuris keičia mūsų gyvensenos įpročius ir patį mąstymo būdą. Daugelis procesų tampa virtualūs, persikelia į internetinę erdvę. Kai galime pasiekti visą mus dominančią informaciją keliais klavišų paspaudimais – natūraliai kyla klausimai apie mokymąsi ir mokyklą“.
Paprašytas pasidalinti, kas vaikams yra įdomu ir įtraukia į pamokas, M.Narvilas sako, kad tai – visos praktinės veiklos, kur galima kurti ir eksperimentuoti, kur yra asmeniškai prasmingos, reikšmingos veiklos. Pasak mokytojo, viskas labai susiję su asmeniniais polinkiais ir pomėgiais, asmenine saviraiška. Svarbus aspektas – patirtos sėkmės, pastebimo progreso klausimai.
Jei vaikui pavyksta įveikti tenkančius iššūkius, jis supranta ką ir kaip daro, tai ir atsiranda motyvacija gilintis ir sužinoti daugiau. M.Narvilas įsitikinęs, kad mokymasis darant (angl. learning by doing) turėtų būti vienu kertiniu visos edukacinės sistemos pagrindų. Kūrimas kažko – pavyzdžiui, dangoraižio maketo, roboto ar išmanaus šiltnamio sistemos – jungia daug įvairių tarpdalykinių žinių, skatina realių, gyvenimiškų situacijų tyrinėjimą.
Kaip jaučiasi vaikai?
Viena ryškiausių „Kompiuteriukų ralio“ dalyvių – Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos IT mokytoja Snieguolė Bagočienė su džiaugsmu dalinasi patirtimi, kaip vaikai reaguoja į pamokas su „micro:bit“: „vaikai su dideliu susidomėjimu laukia pamokų, kuriose dirbame su kompiuteriuku. Vos gavę, mokiniai nežinojo kaip tai veikia, tad kartu su jais leidausi į šią pažinimo kelionę.
Pradėjus mokytis, dabar beveik visi vaikai su dideliu susidomėjimu dirba pamokoje. Jiems labai rūpi pamokos pabaigoje pasiekiamas rezultatas“. Pasak mokytojos, kai kuriems vaikams suprasti programavimo pamokas sekasi lengviau, kai kuriems tenka ilgiau padirbėti -tačiau bet kokiu atveju jie tą rezultatą gauna, praktiškai jį mato ir tuo labai džiaugiasi, jaučiasi motyvuoti.
Anot S.Bagočienės, pagrindinė pamokų su „micro:bit“ nauda yra tai, kad vaikai mokosi nuoseklaus mąstymo, kurį tikrai pritaikys visose gyvenimo situacijose. Taip pat mokosi kūrybiškai spęsti užduotis, lavina kantrybę ir gebėjimą susikaupti. Ji pasakoja, kad mokiniai tikrai labai atsakingai ruošiasi „Kompiuteriukų raliui“, dirba papildomai būrelių metu ar net laisvu laiku, per atostogas.
Taip pat ponia Snieguolė džiaugiasi, kad „Kompiuteriukų ralis“ naudingas ne tik vaikams, bet ir jų mokytojams. „Atradau naujus draugus ir bendraminčius, su kuriais keičiame IT pamokas – mokymąsi ir daug planų į priekį. Tai – galimybė dirbti kitaip nei anksčiau ir tas mane žavi!“ – džiaugiasi S.Bagočienė.
