Pasak egiptiečių mitologijos, egzistavo bent du keliai į Rostau: pirmasis žeme, antrasis – jūra. Abu jie buvo pakankamai sunkūs, todėl reikėjo kažko, kas nukreiptų vėlionį tinkama linkme – būtent dėl to egiptiečiai rašė specialius tekstus, šiandien vadinamus „karstų tekstais“ (angl. coffin texts). Būtent šie sudėtingi Egipto pomirtinio pasaulio žemėlapiai gali būti seniausi žinomi iliustruotos knygos atitikmenys, rašo „New York Times“ – ir praneša, kad archeologai atrado 4000 metų senumo kopiją, kuri gali būti seniausia iš visų kada nors sukurtų versijų.
Šis atradimas, aprašytas Egipto archeologijos žurnale, leidžia šių laikų mokslininkams pažvelgti į senovės literatūrą kitu kampu – ir suprasti, kaip to meto žmonės bandė įminti mirtingumo ir pomirtinio gyvenimo mįslę.
„Senovės egiptiečiai buvo pamišę dėl gyvybės, jie tyrinėjo visas jos formas. Mirties jiems buvo naujas gyvenimas“, – sako egiptologė iš Kalifornijos universiteto Rita Lucarelli.
Pagerino rekordą
Šiuo metu yra atrasti 24 tokie žemėlapiai, tačiau šis neseniai atrastasis ypatingas tuo, kad pagerina rekordą 40-čia metų. Šie karstų tekstai buvo atrasti 2012 metais, laidojimo šachtoje netoli Egipto kaimo Deir El Bersha. Karpas, kuriame karstas ir užrašai, buvo visiškai nepaliesti nei kapų plėšikų, nei ankstesnių archeologų.
Skirtingai nuo šiuolaikinių įrišamų knygų, senoviniai tekstai nebuvo rašomi atskiras tomais. Vietoje to, paties sarkofago vidinėje pusėje buvo surašytos ištraukos – jų fragmentai išliko ant dviejų pūvančių kedro plokščių, išgraviruotų vaizdais ir hieroglifais. Kiti kapavietėje rasti daiktai datuojami 2010 metams pr.m.e., kada valdė faraonas Mantuhotepas II.
Tokie karstų tekstai, anot tyrimo autoriaus ir egiptologo Harco Willemso, buvo skirti padėti mirusiajam rasti savo vietą pomirtiniame gyvenime. Jis taip pat teigia, kad sarkofage, kuriame buvo rastas tekstas, buvo palaidota aukšto rango moteris, vardu Ankh – tačiau pomirtinio pasaulio instrukcijoje į ją kreipiamasi kaip į vyrą.
„Juokingiausia tai, kad visa šios pomirtinio pasaulio instrukcijos idėja yra išreikšta vyriškais terminais“, – sako H.Willemsas. – Taip yra greičiausiai dėl to, kadangi atgimimas Senovės Egipte buvo glaudžiai siejamas su vyriškos lyties dievais. Dėl to mirusioms moterims buvo suteikiamas įvardis „jis“ – vien tam, kad jos būtų panašesnės į Ozyrį“, – teigia Egipto meno ir architektūros ekspertė iš Kalifornijos universiteto Kara Cooney.
Iliustracijos, kurias sunku iššifruoti
Nepaisant to, kad moterys tekste virsdavo vyrais, Ankh tekste vis tiek yra suasmenintų vietų. Jos kelionė, kaip rašoma tekste, turėjo būti paženklinta ugnimi. Toliau rašoma, kad pomirtiniame gyvenime ji susidurs su demonais, dvasiomis ir turės įveikti tokius žemiškus dalykus, kaip ugnis. Vienintelė apsauga nuo tokių negandų yra burtai, kuriuos turi atlikti pats mirusysis. Pomirtinio pasaulio instrukcijoje taip pat buvo kalbama apie tai, kaip atlikti šiuos užkalbėjimus.
Šios ir kitų knygų žemėlapiai yra išmarginti vingiuotomis linijomis ir grėsmingomis figūromis – tai simboliai, kuriuos šiandien archeologams yra sunku interpretuoti. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad vaizdai galėjo būti nupiešti pagal dalykus iš realaus gyvenimo – o ne mirties – taip išryškinant ritualus, skirtus susigrąžinti dievus ir mirusius žmones iš pomirtinio pasaulio. Bet kokiu atveju, mokslininkai sako, kad tekste yra pabrėžiamas atgimimas –nesvarbu ar realiame, ar pomirtiniame pasaulyje.
Tekstų ištraukos karstuose archeologams yra gana įprastas reiškinys. Tiesa, nors naujai atrasta knyga kol kas ir turi seniausios titulą, greitai jis gali atitekti kai kam kitam. Egiptologas Waelis Sherbiny šiuo metu tyrinėja karstų tekstus, parašytus ant odinio ritinio – manoma, kad tai gali būti dar senesnė knygos versija, bet tai sužinosime tik mokslininkui paskelbus savo rezultatus.
Parengta pagal „Smithsonian“.
