Šalia Lietuvos aptiko milžinišką baltų genties lobį

2020 m. sausio 7 d. 08:34
Lrytas.lt
Archeologai senovinių kapinių vietoje Suvalkų regione (Lenkija) rado šimtus senovinių ginklų ir kitų dirbinių.
Daugiau nuotraukų (8)
Maždaug 1000 metų datuojamus radinius sudaro daugiau nei 500 kalavijų, iečių ir peilių, kurie kadaise priklausė seniai išnykusiai baltų genčiai – jotvingiams. Kultūriniais ryšiais susiję su lietuviais ir prūsais, jotvingiai atvyko į Suvalkų regioną pirmojo tūkstantmečio viduryje ir gyveno teritorijose, kurios dabar apima Lenkiją, Lietuvą ir Baltarusiją.
Labai neįprastos kapinės
Žinoma, kad jotvingiai kalbėjo kalba, panašia į senąją prūsų kalbą – kol galiausiai įsiliejo į didesnes juos supančias slavų ir germanų grupes. Gentis buvo žinoma kaip puikūs medžiotojai ir garsėjo savo karių kultūra. Naujojo atradimų vietą archeologai apibūdina kaip „didžiausias jotvingių kapines nuo ankstyvųjų viduramžių laikų“.
Jerzy Siemaszko yra Suvalkų apskrities muziejaus archeologas. Jis žurnalistams pasakoja, kad šioje apskrityje gausu jotvingių kultūros palikimo. Remiantis „Poland In“ pranešimu, ginklai buvo aptikti „labai neįprastose degintinėse kapinėse“, kur tai, kas likdavo po laidotuvių laužų, būdavo supilama kartu su dovanomis/aukomis mirusiesiems maždaug 20–30 centimetrų gylyje nuo žemės paviršiaus.
Sunaikinti kryžiuočių
V a. prieš mūsų erą Herodotas aprašė „Neuri Νευροί“ kaip karių gentį, gyvenančią už skitų žemdirbių – ir tai sutampa su jotvingių kalbine Narew upės teritorija. Taip pat 944 m. sutartyje tarp Kijevo Rusios princo Igorio ir Bizantijos imperijos imperatoriaus užfiksuota, kad Kijevo valdovas nusisamdė jotvingius kaip karius-samdinius.
Dar kitoje istorinėje sutartyje – šįkart 1260 m. su kryžiuočiais – jotvingių apgyvendintas regionas vadinamas „terre Getuizintarum“. Kryžiuočiai šią senovės kultūrą galutinai išnaikino 1283 m. Tačiau 1860 m. Gardine (Baltarusija) 30 309 gyventojai vis dar tapatinosi su senovės jotvingiais.
Suvalkų rajono muziejaus vadovas Jerzy Brzozowski „Poland In“ pasakojo, kad šis atradimas – „tikrai neįkainojamas“ juvelyrinių dirbinių, ginklų ir įrankių lobis, kurio visi turtai rasti nedideliame, tik 100 kvadratinių metrų plote. J.Siemaszko pridūrė, kad mokslininkų komanda iškasė „daugiau nei 500 artefaktų“, kurie kartu reprezentuoja „vertingiausias kada nors atrastas jotvingių kultūros ankstyvųjų viduramžių laikų kapines“.
Kapų plėšikai
Tiesą sakant, radinys yra toks svarbus, kad archeologai net neatskleidžia konkrečios radimvietės vietos. Žiniasklaidą jie informavo, kad „kapų plėšikai“ jau buvo įsisukę į nekropolį, ir, mokslininkų vertinimu, buvo pavogta iki 1000 artefaktų. Tačiau šiemet planuojama didelė paroda, kurioje ir bus pristatyti radiniai.
Tik prieš penkias savaites žiniasklaidoje pasklido naujieną apie archeologus, netoli Kostšinos (lenk. Kostrzyn), esančios į rytus nuo šiuolaikinės Lenkijos sienos su Vokietija, aptikusius 2000 metų senumo germanų kario kapą kartu su kremavimo urnomis ir 12 laidojimo duobių, datuojamų I a.pr.m.e. Kostšinos Tvirtovės muziejaus archeologų komanda taip pat buvo priversta tiksliai nenurodyti kapinių vietos – nes juos taip pat neramino nelegalūs lobių ieškotojai, galintys išplėšti radimvietę.
Beje, bene garsiausias kapų plėšimo atvejis nuskambėjo 1978 m., kai du vyrai buvo apkaltinti ir nuteisti pagrobę Šveicarijos kapinėse palaidotą Charlie Chaplino kūną ir iš garsiojo aktoriaus našlės reikalavę 600 000 JAV dolerių išpirkos. Po penkias savaites trukusio tyrimo policija sulaikė du automechanikus – lenką Romaną Wardasą ir bulgarą Gančo Ganevą. Galiausiai kūnas buvo atgautas ir palaidotas betoniniame kape – ir galbūt tai yra priemonė, kurią archeologai galėtų taikyti atgrasydami ir šiuolaikinius kapų plėšikus, rašo „Ancient Origins“.
archeologija^InstantIstorija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.