„F-22“ savo išvaizda ir naudojamomis technologijomis smarkiai skiriasi nuo tikrai trumpą laiką tarnybą atlikusių „F-117 Nighthawk“ naikintuvų. Pastarųjų buvo pagaminta vos 64 vienetai, tačiau jie per savo ketvirčio amžiaus tarnybą sudalyvavo net keliuose rimtuose konfliktuose: Pirmajame Persijos įlankos kare bei Jugoslavijos sulaikymo operacijoje. Pastarojoje 1999 metais vienas toks naikintuvas buvo numuštas.
„Raptor“ turėjo atlikti tą patį darbą. Neaptikti įskristi į priešo gilumą, iš maksimaliai artimo atstumo smogti jautriausiems taikiniams, galiausiai sukėlus sumaištį -saugiai atsitraukti. Tokia taktika puikiausiai suveikė Irake.
Pašalinus radarus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, užklupus net nepakilusius naikintuvus oro uostuose amerikiečiams pavyko mažais kaštais perimti oro kontrolę. Valdydamos ją, JAV pajėgos galėjo pasirinktinai smogti ten, kur norėjo.
Penktos kartos orlaivis buvo manevringesnis. Jis dar geriau išskaidė savo variklių sukuriamą šilumą, tuo padarant dar keblesniu taikiniu daugeliui raketų oras-oras, mėgstančių smogti į kritiškiausią lėktuvų dalį – variklius. Nors ir nemušdamas greičių rekordų, „F-22“ įprastu skrydžių režimu turėjo būti greitesnis. Maksimaliam savo buvimo vietos neišdavimui jam net nebuvo leista naudotis įprasta komunikacija. Visa tai buvo naujausių lėktuvų kartos etalonu.
Buvo. Dabar JAV oro pajėgos po truputi atnaujina esamus „F-22“. Tenka, nes naujų jau nebebus, nepaisant kartas nuo karto pasigirstančių kalbų. Tad naikintuvas pritaikomas naujoms raketoms „AIM-9X“ ir „AIM 120-D“.
Abi raketos nėra ypač naujos ar slaptos. Jas jau daugiau nei dešimtmetį naudoja tiek amerikiečiai, tiek jų sąjungininkai. Tačiau „F-22“ atveju jos visiškai naujos. Tiek tuo, kad jos sukurtos jau po to, kai buvo baigtas kurti šis naikintuvas – tiek dėl to, kad jos savo koncepcija iki šiol netiko „F-22“.
„AIM-9X“ yra trumpo nuotolio oras-oras tipo raketa. Ja įprastai apginkluojami ties lėktuvai, kurie rizikuoja susidurti su priešiškomis pajėgomis. Ilgą laiką „F-22“ panaudojimo koncepcija neplanavo įsivelti į tokias situacijas.
Daugėjant šalių, įsigyjančių penktos kartos orlaivius, buvo suprasta, kad visą laiką vengti konflikto nebepavyks – gali tekti ir gintis. Ši raketa, nepaisant trumpo nuotolio, manevringa ir leistų atakuoti net ir būnant sudėtingose situacijose.
Atminkime, kad visos naikintuvo gabenamos raketos iki paleidimo būna paslėptos korpuse įmontuotame skyriuje. Paleidimas kur kam labiau komplikuotas – lyginant su „F-15“, gabenančiu prikabintas po sparnu.
„AIM 120-D“ atvejis labai panašus irskiriasi tik tai, kad ši raketa yra itin ilgo nuotolio oras-oras raketa. Ji skrenda net 50 proc. toliau nei „C“ versija, o pastaroji naudojama ne tik naikintuvuose, bet ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinėse sistemose „NASAMS“ (kokias greitai turi įsigyti Lietuva).
Orlaivio kūrimo metu niekas nemanė, kad užuot netikėtai užpuolus taikinį iš arti, „F-22“ turės į jį kėsintis iš itin tolimo atstumo.
Galiausiai atnaujinti naikintuvai nustos būti bebalsiais. Iki šiol savo buvimo vietą slapstę maksimalia tyla, po atnaujinimo „Raptoriai“ pradės bendrauti su aplinka: pradėtos diegti dviejų krypčių „DLINK 16“ standarto skaitmeninio signalo perdavimo įrangos.
Abu JAV pajėgų turimi penktos kartos orlaiviai galėjo net be atnaujinimo veikti drauge. Vis dėlto buvo rimtas trūkumas: „F-35“ visa informacija dalinosi, o „F-22“ -ne.
Dalinimosi svarba šiomis dienomis tapusi norma. Pavyzdžiui po paskutinių „F-35“ atnaujinimų orlaivis tapo pajėgus aptikti priešo paleistą balistinę raketą ir savo sistemų surinktą informaciją jis geba perduoti į bendrą tinklą. Naikintuvas, neturėdamas reikiamos įrangos, jos negali numušti – tačiau visą reikiamą informaciją priėmęs laivas su „AEGIS“ oro gynybos sistemomis ar žemėje dislokuota „Patriot“ sistema gali pradėti taikytis į raketą, šiai dar net nepasirodžiusią jų radarų sistemose.
Teoriškai toks bendravimas leistų klaidinti priešus, nes iš kelių skrendančių orlaivių save išduodantį tolimą radarą galėtų būti įjungęs vienas lėktuvas – tačiau jo gaunamais duomenimis naudotųsi visi skrendantys greta.
Po atnaujinimų „F-22“ šioje kompanijoje nebebūtų nesusipratimas. Visi naikintuvai galėtų veikti drauge, neprarasdami savo paskirties. Kita vertus – atrodo, kad amerikiečiai susitaikė, jog nebepavyks pakartoti „F-117“ reidų giliai priešo užnugaryje. Dinozauras po šio atnaujinimo bus vertingesnis medžiojant priešo lėktuvus, o ne besitaikantis į antžeminius taikinius.
