Fejerverkus naudojame jau daugiau nei tūkstantį metų. Juos išrado kinai, tačiau vakariečiai tobulina jau šimtus metų. Ir iš tikrųjų jau pasiekėme labai įspūdingas tekstūras, formas ir judesius. Ir ryškumo bei įvairumo fejerverkams netrūksta. Na, neskaitant to, kad mėlynų beveik nėra.
Šiuolaikinių fejerverkų sudėtis šiais laikais gali būti labai įvairi. Į vieną storą korpusą dabar dažnai susukami keli mažesni, taip sukuriant dviejų ar net trijų lygių spalvingus sprogimus. Tačiau pačiais paprasčiausiais terminais kalbant, fejerverko raketos viduje yra cheminis mišinys, oksidatorius tam mišiniui įžiebti ir kuras visam šiam korpusui iškelti. Nuo cheminio mišinio sudėties priklauso ir fejerverko spalva. Ir nors chemikai ir pirotechnikai stengiasi jau labai ilgai, mėlyni fejerverkai vis tiek nėra labai ryškūs.
Nemanykite, kad mėlynų fejerverkų nebūna. Būna – jei gerai paieškosite, tikrai pamatysite ir tokių. Bet jie niekada nebūna tokie ryškūs ir gražūs kaip pavyzdžiui raudoni – kuriuos sukurti yra palyginti lengva.
Ryškumas priklauso nuo liepsnos temperatūros, o spalva – nuo cheminės sudėties. Mėlyna spalva išgaunama iš vario turinčio mišinio (dažniausiai vario chlorido). Žemesnėje temperatūroje (liepsnos temperatūrą galima sureguliuoti labai tiksliai) mėlyna spalva yra pakankamai aiški, tačiau nelabai ryški. Kitaip tariant, tokie fejerverkai naktiniame danguje yra nepakankamai šviesūs. Aukštesnėje temperatūroje ta mėlyna spalva praranda savo sodrumą, spalva ima šviesėti, netenkama to aiškiai mėlyno grožio. Taigi, tenka rinktis tarp spalvos ir ryškumo.
Žinoma, sumanūs fejerverkų meistrai suranda sprendimų. Mėlyni fejerverkai paleidžiami kartu su kitais, kontrastuojančiais fejerverkais, kurie ir padeda pamatyti tą mėlyną spalvą. Arba leidžiama daugiau mažesnių užtaisų, kurie tarsi labiau užpildo dangų mėlyna šviesa. Mėlynų fejerverkų galvosūkis yra kietas riešutėlis – bet galbūt ateityje bus sukurti nauji receptai, kurie leis jį išgliaudyti.
