Taip pat kiek keista matyti renkamus visokius „dešimtmečio geriausių“ ir „dešimtmečio blogiausių“ rinkimus – tokie tarsi sufleruoja, kad dar vieneriais likusiais dešimtmečio metais jau nieko gero arba blogo nebus sukurta ar nuveikta.
Žinoma, vienas iš paprastesnių paaiškinimų – dalis mūsų ne itin mėgo matematikos pamokas mokykloje ir iš jų bėgdavo. Nors tokiam dalykui suskaičiuoti pakanka rankų pirštų.
Panagrinėkime tuos dešimtmečio geriausių, blogiausių ar reikšmingiausių rinkimus chronologiškai ir matematiškai. Kada mes apibendriname, ką per savo pirmuosius gyvenimo metus išmoko naujagimis? Juk ne pačią pirmąją jo gimimo dieną, o pirmųjų metų pabaigoje, ar ne? Va, Vytukas aštuntąjį mėnesį pradėjo vaikščioti, o vienuoliktąjį jau ir kažkiek kalbėti pradėjo, sakome per pirmąjį vaiko gimtadienį. Užlenkime pirmąjį pirštą.
Kada apibendriname Vytuko ar Onutės antruosius metus? Ar per pirmąjį jo gimtadienį, ar kai vaikui sueina pusantrų metų? Ne, tai darome per antrąjį gimtadienį – t. y. praėjus dvejiems metams nuo jo gimimo. Užlenkiame antrąjį pirštą. Ir taip pakartokime dar aštuonis kartus.
O dabar esminis klausimas – kada baigiasi pirmasis Vytuko gyvenimo dešimtmetis – devintaisiais ar dešimtaisiais jo metais? Turbūt sutiksite, kad dešimtaisiais. Jei netikite, dėl visa ko dar kartą perskaičiuokite, kiek pirštų užlenkėte.
Lygiai taip pat yra ir su chronologiniu dešimtmečiu. Pirmieji jo metai baigiasi pirmaisiais metais, antrieji – antraisiais, o dešimtieji – ne devintaisiais, bet dešimtaisiais.
Tad ir XXI amžiaus antrasis dešimtmetis baigsis ne 2019-aisiais, bet 2020-aisiais metais.
Ką sako mokslininkai
Žinoma, iš pirmo žvilgsnio tai atrodo painiai – todėl klausimą, kada baigiasi senas ir prasideda naujas dešimtmetis, uždavėme dviems garsiems Lietuvos mokslininkams, profesoriams.
Adolfas Laimutis Telksnys – matematikas, informatikas, kibernetikas, habilituotas mokslų daktaras, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys bei Matematikos ir informatikos instituto darbuotojas, kuris nuspėjo išmaniojo telefono sukūrimą prieš 40 metų iki jo faktinio atsiradimo – o taip pat 1968-aisiais tiksliai nupasakojo, kaip ateityje atrodys ir veiks technologijos, kurias šiandien žinome interneto, „YouTube“, „Amazon“ ir kitais vardais.
Profesoriaus atsakymas buvo toks: „Pavyzdžiui, imkime šimtą metų. Tai šimtas pirmieji metai bus antrasis šimtmetis – kadangi jau įžygiuota į naują šimtmetį. O iki tol buvo pirmasis šimtmetis“, – aiškina profesorius. Pasak jo, lygiai tas pats ir su dešimt kartų mažesniu laiko tarpu – dešimtmečiu.
Su tuo sutinka ir Lietuvos Nepriklausomybės aktą atradęs Liudas Mažylis. „Čia vos ne tas pats klausimas, kada baigėsi tūkstantmetis – 1999-ųjų pabaigoje ar 2000-ųjų pabaigoje – ir čia buvo dvi nuomonės. Bet pirmi, antri, treti metai… man pagal logiką antrasis dešimtmetis turėtų baigtis dvidešimtaisiais metais. Dvidešimtmetis – nuo vieno iki dvidešimt. Bet kiti gali pasakyti – o kur tada, pavyzdžiui, dutūkstantuosius dėti? Bet tai kokie čia tada metai, nuliniai? Nėra tokių – nulinių – metų“, – portalui Lrytas.lt sakė L.Mažylis.
Žinoma, jis sutinka, kad žmonės švenčia ir mini įvykius bei datas įvairiai – pasak jo, tokia jau žmogiškosios prigimties dalis, žmogiškojo suvokimo problema. „Bet jei prisirišame prie to, kad dabar yra metai po Kristaus gimimo, tai kada tada vaikui sukanka vieneri metai? Išeina, kad jis gimė „nuliniais“ metais, turėdamas nulį metų, o vieneri jam suėjo po metų“, – aiškina profesorius.
Tą patį 1999 metų gruodį rašė ir mokslo populiarinimo žurnalas „Scientific American“, kalbėdamas apie naujo tūkstantmečio sutikimo:
„Metai populiariausiame šių laikų – grigališkajame – kalendoriuje skaičiuojami nuo pirmųjų mūsų eros metų – arba pirmųjų metų nuo Kristaus gimimo (AD, lot. Anno Domini). Nulinių metų nebuvo. Iki 1 AD buvo pirmieji metai iki mūsų eros – arba iki Kritaus gimimo (BC, angl. Before Christ). Taigi, pirmasis amžius (100 metų) truko nuo 1 AD iki 100 AD pabaigos; pirmasis tūkstantmetis – 1 AD iki 1000 AD pabaigos; taigi dabartinis tūkstantmetis pasibaigs tik 2000 m. gruodžio 31 d.“
Pasak žurnalo, neatmetama matematinė logika yra ta, kad oficialus kalendorinis tūkstantmetis prasideda tik 2001 metais. Pirmieji 2000 metai baigiasi 2000-ųjų pabaigoje, o kitas tūkstantmetis prasideda 2001 m sausio 1 dienos pirmą sekundę – pirmaisiais trečiojo tūkstantmečio metais.
„Įsivaizduokite didelę kareivių armiją, kurioje kiekvienoje eilėje yra 1 000 vyrų. Pirmoje eilėje yra nuo 1 iki 1 000 kareivių, antroje – nuo 1001 iki 2 000, o trečioje – nuo 2001 iki 3 000. Trečioji eilė prasideda 2001 kareiviu. Taigi neabejotinai turėtume švęsti oficialų kalendoriaus tūkstantmetį 2001 m. Sausio 1 d.“, – rašoma 1999 metų straipsnyje.
Tad viską apibendrinant – antrasis šio amžiaus ir tūkstantmečio dešimtmetis baigsis ne šiemet, o 2020 metų vidurnaktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją – kas reiškia, kad turime dar metus laiko geriems, gražiems ir reikšmingiems darbams, jei norime dešimtmetį užbaigti efektingai.
