Sunkioji nešančioji raketa „Changzheng 5“ („Ilgasis žygis 5“, angl. „Long March 5“) 20 val. 45 min. vietos (14 val. 45 min. Lietuvos) laiku startavo iš Venčango kosmodromo pietinėje Hainano saloje. Raketos paleidimo vaizdą tiesiogiai transliavo valstybinė televizija CCTV.
„Po daugiau kaip 2 000 sekundžių palydovas „Shijian 20“ buvo paleistas skrieti numatyta orbita“, – sakoma valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešime.
Šis paleidimas yra skirtas „išbandyti svarbioms technologijoms, susijusioms su ateities kosminėmis misijomis“, pridūrė „Xinhua“.
Sėkmingas raketos startas yra svarbus Kinijos ambicingiems planams ateinančiais metais pasiųsti į Raudonąją planetą savo pirmąjį marsaeigį, taip pat iki 2022 metų iškelti į orbitą pilotuojamą kosminę stotį.
„Changzheng 5“ skirta atlikti svarbias misijas“, – praeitą savaitę CCTV paskelbtame vaizdo pranešime sakė Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos vadovo pavaduotojas Wu Yanhua.
„Ji turės atlikti virtinę svarbių uždavinių, įskaitant pirmojo Kinijos Marso zondo, Mėnulio zondo „Chang'e 5“ ir pilotuojamos kosminės stoties pagrindinio modelio iškėlimą“, – aiškino jis.
Daugiau kaip milijonas žmonių stebėjo raketos starto transliaciją internetu. Daug žiūrovų, susirinkusių netoli kosmodromo Hainane, džiaugsmingai šaukė raketai kylant į nakties padangę, matyti socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose.
Penktadienį įvykęs paleidimas buvo labai laukta sėkmė po 2017 metų liepą įvykusio šio tipo raketos sprogimo pakilus.
Raketa „Changzheng 5 Y2“ turėjo iškelti į orbitą eksperimentinį ryšių palydovą „Shijian 18“. Jos nesėkmė privertė pavėlinti planus 2017-ųjų antroje pusėje panaudoti šio tipo raketą iškelti zondui, turinčiam paimti Mėnulio grunto mėginių.
Kinija „Changzheng 5“ pirmąkart sėkmingai paleido 2016 metų lapkritį. Pekinas teigė, kad tuo metu skelbė, kad ši nešančioji raketa buvo galingiausia iš sukurtų Kinijoje.
Raketa, galinti nešti iki 25 tonų krovinį, pagal savo keliamąją galią prilygsta JAV gamybos sunkiosioms nešėjoms „Delta IV Heavy“ ir Rusijos „Proton M“, nurodo tinklalapis NASASpaceFlight.com.
Tačiau 1969 metais misiją „Apollo 11“ į Mėnulį nuskraidinusi JAV raketa „Saturn V“ buvo pajėgi į iškelti į žemąją orbitą aplink Žemę maždaug 140 tonų krovinį.
Kosminiai užmojai
Pekinas į savo kosminę programą investavo milijardus dolerių, tikėdamasis prisivyti savo varžoves Jungtines Valstijas ir patvirtinti Kinijos kaip pasaulinės galybės statusą.
Azijos milžinė, šiuo metu savo civilinėms ir karinėms kosminėms programoms išleidžianti daugiau nei Rusija ir Japonija, 2003 metais metais tapo trečiąja valstybe, nuskraidinusia į orbitą žmogų.
2019 metų sausį Kinija tapo pirmąja šalimi, nutupdžiusia zondą iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje.
Nusileidimo modulis „Chang'e 4“, pavadintas kinų Mėnulio deivės vardu, tuojau po Naujųjų metų nutūpė Eitkeno baseine ties Mėnulio pietų ašigaliu ir vėliau paleido mėnuleigį „Yutu 2“ („Nefritinis triušis“) tyrinėti apylinkių.
Lapkritį Kinija išbandė savo marsaeigį, ruošiamą pirmajai misijai Raudonojoje planetoje.
Kinija taip pat planuoja iki 2022-ųjų įsitaisyti pilotuojamą kosminę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmus“). Ji turėtų pakeisti Tarptautinę kosminę stotį (TKS), tikriausiai baigsiančią savo misiją 2024-aisiais.
Be to, Kinija ketina ateityje įrengti tarptautinę Mėnulio stoti, kuri galėtų būti pastatyta naudojant trimačio spausdinimo technologiją, sausį sakė Wu Yanhua.
Kinijos kosmoso programa kelia nerimą JAV, nuogąstaujančioms, kad Pekinas sukels grėsmę Amerikos dominavimui kosmose.
Baltieji rūmai anksčiau šį mėnesį paskelbė įkūrę naują ginkluotųjų pajėgų rūšį – kosmines pajėgas. Be to, prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad kosmosas yra „naujausia pasaulyje karybos sritis“.
