Programavimo būrelio „CodeAcademy Kids“ atliktos apklausos duomenimis, vaikų veikla prie kompiuterio neapsiriboja žaidimais.
Akademijos atlikta mokinių apklausa parodė, kad 83 proc. apklaustųjų dažniausiai prie kompiuterio žaidžia, bet 52 proc. ne mažiau laiko skiria vaizdo įrašų žiūrėjimui, 46 proc. – kūrybinei veiklai (piešimui, rašymui, programavimui), taip pat nemaža dalis internetu bendrauja su draugais.
Kiekviena iš veiklų domina vaikus dėl skirtingų priežasčių.
Žaidžia ne tik dėl smagumo
„CodeAcademy Kids“ apklausos duomenimis, 83 proc. vaikų daugiausiai laiko prie kompiuterio skiria žaidimams.
Dauguma vaikų įvardija atsipalaidavimą, naujų dalykų mokymąsi ir galimybę sukurti savo virtualų pasaulį kaip pagrindines priežastis.
Vaikų mėgstamiausi žaidimai dažnai nėra paprasti. Juos įvaldyti ir suprasti reikia laiko.
Sudėtingi žaidimai reikalauja mokymosi iš klaidų, didelio susikaupimo, nusivylimų įveikimo ir bendradarbiavimo su draugais.
Pavyzdžiui, „Minecraft“ mėgėjai sako, kad labiausiai jame vertina įvairius keliamus iššūkius, galimybę eksperimentuoti ir išbandyti savo idėjas.
Klarkas Kvinas savo knygoje „Engaging Learning“ daro išvadą, kad žaidimai padeda įsitraukti ir dėl to efektyviau mokytis.
Pavyzdžiui, žaisdami kompiuteriu vaikai išmoksta anglų kalbos žodžius lengviau, nei skaitydami vadovėlį.
„Mokymo metodas naudojant žaidimo principus tampa vis populiaresnis dėl savo efektyvumo, gebėjimo pritraukti ir išlaikyti vaiko dėmesį.
Vieni tokių principų yra pradžioje nesudėtingos užduotys, apdovanojimas už jų atlikimą, galimybė kaupti taškus ar kilti lygiais“, – pastebėjo „CodeAcademy Kids“ vadovė A.Makselytė.
Vaizdo įrašai – ne vien pramogos
Pasak tyrimo, daugiau nei pusė Jungtinės Karalystės vaikų mieliau žiūri įrašus interneto platformoje „YouTube“ nei televiziją.
Taip pat, Lietuvoje daugiau nei pusė akademijos apklaustų mokinių daugiausiai laiko prie kompiuterio ekrano leidžia žiūrėdami vaizdo įrašus.
Tyrimo duomenimis, vaizdo įrašų platforma traukia galimybe lengvai rinktis iš daugybės programų ir skirtingo turinio apie vaikų pomėgius bei dominančias sritis.
Didelė dalis apklaustųjų teigė žiūrintys vaizdo įrašus, susijusius su jų veikla realybėje: mokomuosius muzikos ar futbolo, piešimo pamokas, daiktų konstravimo.
Filmuota medžiaga dažnai yra lengviau ir greičiau suprantama nei parašyta informacija.
Taip pat, vaikams patinka jaustis vaizdo tinklaraštininkų auditorijos bendruomenės dalimi. Juos jungia bendri pomėgiai, sportai ar menai.
Apklausa parodė, kad vaikai laiko tinklaraštininkus draugais, kurie gali patarti ir palaikyti.
Socialiniai tinklai padeda bendrauti
36 proc. „CodeAcademy Kids“ apklaustų mokinių dažniausiai naudojasi internetu tam, kad bendrautų su draugais. Tai pasirodė ypač populiaru tarp 13-18 metų paauglių.
Intravertams internetas suteikia galimybę lengviau užmegzti ir palaikyti kontaktus su žmonėmis. „Common Sense Media“ atlikto tyrimo duomenimis, 29 proc. paauglių, kurie naudoja socialinius tinklus, mano, kad jiems tai padeda jaustis mažiau droviems, o 20 proc. – padeda labiau pasitikėti savimi.
„Bendravimas internetu yra didelė šiuolaikinių paauglių gyvenimo dalis. Nors ilgalaikių tyrimų apie socialinės medijos poveikį paaugliams dar nėra, yra tyrimų, rodančių ne tik jos žalą, bet ir privalumus.
Pavyzdžiui, mažiau drąsūs, akis į akį vengiantys bendrauti paaugliai socialiniuose tinkluose geba lengviau megzti ryšius ir rasti bendraminčių.
Tačiau reikėtų įvertinti ir socialinės medijos tamsiąją pusę – kibernetines patyčias, „trolius“. Socialiniai tinklai yra nauja ir nuolat tobulėjanti technologija, kurios kol kas negalime nei linčiuoti, nei dėti ant pjedestalo.
Tik bendraudami su savo vaikais, lavindami jų kritinį mąstymą bei rodydami tinkamą pavyzdį, apsaugosime juos nuo neigiamo technologijų poveikio“, – teigė A.Makselytė.
Be laiko kontroliavimo, vienas iš būdų paskatinti vaiką atsakingiau naudotis kompiuteriu yra padėti jam atrasti technologijų teikiamas galimybes užsiimti įvairia, lavinančia, kūrybine veikla.
„Kadangi mūsų programavimo būrelis yra skirtas moksleiviams, juos motyvuoti stengiamės kurdami mokomąjį turinį, susijusį su tuo, kas jiems įdomu.
Pavyzdžiui, mokome kurti kompiuterinius žaidimus, mobilias aplikacijas ar tinklalapius, kurie moksleiviams jau yra pažįstami.
Tiesa, įsivažiavus mokslams motyvacija dažnai sumažėja, kadangi programavimas yra ne tik kūrybinė, bet ir reikalaujanti analitinio bei loginio mąstymo veikla.
Pasitelkdami bendravimą ir nuolatines mokinių apklausas mes galime kurti kokybišką mokomąjį turinį, kuris lavina dabar ir ateityje reikalingus technologinius įgūdžius.
Kuo labiau padedame moksleiviams praplėsti informacijos bei galimybių ribas, tuo turiningesne veikla, susijusia su technologijomis, jie užsiima“, – pasakojo A.Makselytė.
