Tvarumas pagaliau nebenuostolingas
Tvarumas yra viena dažniausiai vartojamų sąvokų, kai kalbama apie verslo poveikį aplinkai. Siekiamybė – dirbti nedarant neigiamos įtakos aplinkai, ypač ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, realus pokytis vyksta itin lėtai ir proveržio nėra. Paaiškinimas, teigiama apžvalgoje, yra labai pragmatiškas – iki šiol tai paprasčiausiai neapsimokėjo.
Vis dėlto technologijų pažanga ir visuomenės nuotaikos lemia, kad žaliosios iniciatyvos verslui ima duoti daugiau naudos nei išlaidų. Tvarumo idėjos ne tik keičia įprastą veiklą, bet ir atveria kelią visiškai naujiems verslo modeliams. Tarkime, vienas žymus prekės ženklas pristatė sportinių batelių liniją, pagamintą tik iš jūroje surinkto plastiko. Nors tai gali atrodyti labiau reklaminis triukas nei kaštų požiūriu pagrįstas sprendimas, bet yra ir pavyzdžių, kai atliekų naudojimas žaliavoms sudaro verslo pagrindą: perdirbtos padangos JAV yra naudojamos tiesiant itin mažo triukšmingumo kelius, o maisto atliekos Pietų Korėjoje paverčiamos energijos šaltiniu, perdirbant į biodujas.
„Matome aiškią tendenciją, kad verslas vis dažniau taiko realias tvarios veiklos praktikas, o ne vien tik kuria tokios veiklos įvaizdį. Įvardinčiau tris esmines priežastis, kodėl įmonėms tokie sprendimai ateityje vis daugiau atsipirks. Visų pirma, tai padės iš tikrųjų sumažinti verslo sąnaudas. Antra, stiprėjant vartotojų sąmoningumui, tvariu būdu pagaminti produktai užims didesnę rinkos dalį. Ir galiausiai, tvarios įmonės galės lengviau pritraukti jaunus talentus, kuriems rūpi aplinka, nes šio kriterijaus svarba renkantis darbdavį didėja“, – sako „Cognizant Technology Solutions“ personalo direktorė Baltijos šalyse Edita Znutienė.
Šalin „uniformas“
Viena iš ataskaitoje pateikiamų įžvalgų teigia, kad net patys to nesuvokdami, visi dėvime uniformas, ir dėl to kalta masinė gamyba. Kalbama ne apie atvejus, kai uniformos atlieka aiškią paskirtį – rodo, kad priklausome tam tikrai sistemai ar organizacijai. Turima omenyje mūsų kasdienė apranga, kuria dažnai siekiame ne tik parodyti (arba imituoti) socialinį statusą ar buvimą kurios nors subkultūros dalimi, bet ir savo individualumą bei kūrybiškumą. Vis dėlto, teigiama ataskaitoje, dažnu atveju toks lūkestis tėra iliuzija, nes mūsų saviraiškos galimybes riboja masinės produkcijos pasiūla.
Gamintojai netruko pastebėti šią galimybę ir yra pasiryžę patenkinti vartotojų norą įsigyti personalizuotų produktų ir individualiai pasiūtų drabužių, neviršijant įprasto biudžeto. Kai kurie žinomi prekių ženklai jau siūlo užsisakyti avalynę pagal individualius išmatavimus ir dizaino įgeidžius, pateikiant savo pėdos nuotrauką mobiliojoje aplikacijoje. Manoma, kad tokie pavyzdžiai – tai tik globalaus aprangos pramonės pokyčio pradžia. Ekspertai pabrėžia, kad šis pokytis reikšmingas ne tik dėl saviraiškos poreikio, bet ir dėl poveikio aplinkai – personalizuojant produktus, mažiau pirkinių bus grąžinama, taip pat mažiau masinės gamybos prekių liks neparduota, o įsigyti daiktai bus naudojami ilgiau.
Numatoma, kad kitas šios transformacijos žingsnis – gamybos perkėlimas į mūsų namus. Populiarėjantys 3D spausdintuvai ateityje mums spausdins ne tik paprastus daiktus ar detales iš vienspalvio plastiko, bet ir drabužius bei avalynę pagal individualų dizainą.
„Skamba kaip mokslinė fantastika? Tai dar ne viskas – vis mažiau stebina ir prognozės, kad asmeniniai 3D spausdintuvai ateityje mums gamins maistą, o medicinoje bus pritaikomi spausdinant organus transplantacijai – šiose srityje jau vyksta sėkmingi eksperimentai. Tokios prognozės atveria nenusakomai plačias galimybes darbo rinkoje. Kol kas sunku tiksliai numatyti, kada šis poreikis sprogs, bet jei dar tik renkatės specialybę ir turite potraukį technologijoms, reiktų turėti omenyje augančią robotikos reikšmę kasdienio vartojimo prekių gamyboje“, – teigia E. Znutienė.
Gelbės malonios patirtys
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai plėtėsi paslaugų sritis, šiuo metu išsivysčiusiose šalyse sudaranti darbo pasiūlos pagrindą. Pavyzdžiui, Lietuvoje paslaugų sektoriuje dirba daugiau nei trys penktadaliai šalies dirbančiųjų. Tačiau prognozuojama, kad paslaugų sektoriaus samprata netrukus kardinaliai pasikeis – ją transformuos patirties paklausa. Ar tai reiškia, kad jūsų darbo vietai iškilo grėsmė, jei dirbate šiame sektoriuje? Greičiausiai – ne, jei suskubsite prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų lūkesčių.
Ekspertų nuomone, ateityje vartotojai vis dažniau tikėsis ne tik gauti paslaugą, bet ir patirti malonių ar net jaudinančių išgyvenimų. Pavyzdžiui, kirpykla vienu metu gali tapti ir baru, į kurį, lyg į savotišką klubą, užsuksime dažniau, nes gausime ne tik paslaugą, bet ir pramogą. Prekybos centrai diegia automatinio apmokėjimo sistemas, leidžiančias tiesiog susikrauti prekes į krepšelį ir perbraukus kortele keliauti pro duris – taip eliminuojant nemaloniausią apsipirkimo patirties dalį eilėje prie kasų. Bankai ir draudimo bendrovės steigia naujas darbo vietas klientų patirties specialistams, kad net ir nuobodžios paslaugos klientams būtų kiek įmanoma patrauklesnės.
Visgi stipriausiai paslaugų sektorių transformuos naujosios technologijos: papildytoji realybė (angl. augmented reality, arba AR), virtualioji realybė (angl. virtual reality, VR) ir dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence, AI).
„Stresą kelianti kasdienė kelionė į darbą gali tapti poilsio oaze, kai važinėsime autonominiais automobiliais, galinčiais viduje sukurti norimą vaizdo ir garso aplinką arba leisti pasinerti į VR pasaulį. Sužaidybinimas (angl. gamification) – terminas, supaprastintai reiškiantis įprastų procesų vyksmą žaidimo forma – taps neatskiriama mūsų kasdienybės dalis. Tobulės ir pramogų pasiūla – pirksime ne tik malonų laiko praleidimo būdą, bet, svarbiausia – jaudinančias patirtis. Taigi pasaulyje, kuriame darbas niekada iš tikrųjų nesibaigia ir turime vis mažiau laisvalaikio, mus išgelbės patirties ekonomika“, – sako E.Znutienė.
