„Saugesniam apsipirkimui internete rekomenduojama naudoti visapusiškos apsaugos sprendimus, kurie užtikrina el. mokėjimų ir naršyklės ryšio apsaugą, taip pat atpažįsta kenksmingas interneto svetaines ir įspėja vartotoją“, – pataria R. Liubertas.
Internetinės parduotuvės: būkite atsargūs
„Dauguma pirkėjų yra linkę rizikuoti radus patrauklų pasiūlymą ir prekes įsigyti nesaugiose parduotuvėse ar nepatikimose elektroninėse svetainėse“, – teigia R. Liubertas.
Neretai užsienyje veikiančios elektroninės parduotuvės, siūlančios ypatingai žemas nuolaidas, gali užkrėsti vartotojo kompiuterį kenkėjiškomis programomis arba pasisavinti pirkėjo elektroninės bankininkystės duomenis, vykdant sukčiavimo apsimetant atakas.
Jeigu svetainės adresas atrodo įtartinas, o URL atpažįstamas kaip nepatikimas – reikėtų sunerimti. Internetiniai sukčiai gali imituoti žinomų parduotuvių, tokių kaip „Amazon“ arba „Ali Express“ svetainių adresus, naudojant itin panašius pavadinimus.
Toks sukčiavimas apsimetant yra skirtas išvilioti budrumą praradusių pirkėjų duomenis. Itin didelės nuolaidos taip pat gali rodyti, jog svetainė yra nepatikima. Prieš pateikiant savo elektroninės bankininkystės duomenis įsitikinkite, kad svetainė naudoja saugius ir duomenis šifruojančius HTTPS protokolus, kurie šifruoja ir saugiai perduoda jūsų duomenis iš internetinės naršyklės į banko puslapį.
Jeigu dažnai perkate internetu, arba esate linkę pasinaudoti akcijų metu teikiamais pasiūlymais, rinkitės interneto apsaugą su el. mokėjimų ir naršyklės ryšio apsauga. Kuriant savo paskyras el. parduotuvėse naudokite sudėtingus slaptažodžius, o esant galimybei įgalinkite dviejų veiksnių autifikavimo metodą savo įrenginiuose ir programėlėse.
Lietuvos paštas: nesiųskite prekės, kol negavote pinigų
Budrumą reikia išsaugoti ne tik apsipirkinėjant internetinėse parduotuvėse, tačiau ypatingai atsargūs žmonės turėtų būti perkant produktus iš pirkėjų arba siunčiant prekes.
Lietuvos paštas įspėja gyventojus apie pastaruoju metu paplitusį apgaulės būdą, kai sukčiai, internetiniuose prekybos daiktais portaluose nusižiūrėję auką, suklastoja apmokėjimą už pirkinį patvirtinančio dokumento kopiją ir įkalba pardavėją „nusipirktą“ daiktą išsiųsti į nurodytą pašto savitarnos terminalą.
Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis teigia, jog yra viena, bet labai svarbi taisyklė: parduodamus daiktus išsiųsti pirkėjams tik tuomet, kai pinigai pasiekė pardavėjo sąskaitą.
Perkate prekę ar paslaugą iš skelbimo: kaip neįkliūti į sukčiaus pinkles
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia, jog dažniausiai nesąžiningą pardavėją išduoda keli paprasti, bet kartais nepastebimi faktai.
Svarbiausia išsiaiškinti, su kuo turite reikalą. Būtina sužinoti kontaktus, pamėginti išsiaiškinti, ar tai yra realus žmogus, ką apie jį kalba kiti, pažiūrėkite, ar pačiame skelbime nėra palikta gramatinių klaidų, ar kaina atitinka realybę.
Antra, visada turėkite omeny, kad ir kaip norima to daikto ar paslaugos: jei pasiūlymas per daug geras, greičiausiai tai apgaulė. Prekės ar paslaugos kaina yra vienas esminių rodiklių vartotojui renkantis pirkinį, todėl internetiniai sukčiai tikrai nesikuklina tuo pasinaudoti. Jei tik yra galimybė, patikrinkite kitų pirkėjų atsiliepimus. Ten galite rasti informacijos, kuri padės nustatyti, ar šiuo pardavėju galima pasitikėti.
Trečia, būkite labai atsargūs pirkdami prekes iš trečiųjų šalių. Didelė tikimybė, jog pakliuvus į sukčiaus pinkles, tarnybų, kurios galėtų padėti, „rankos bus surištos“.
