Kokio amžiaus vaikams aktualiausia kalbėti apie pavojingus draugus internete?
Iš esmės nusikaltimų bei teisės pažeidimų prevencija yra vykdoma nuo 6–7 klasių, kai vaikai, naršydami interneto platybėse, gali smarkiai nukentėti. Su mokiniais kalbamės, kodėl negalima priimti nepažįstamų žmonių į savo draugų ratą, kelti kelionių ar intymaus pobūdžio nuotraukų, asmens duomenų atskleisti nepažįstamiems asmenims, kokie gali būti to padariniai.
Su kokiomis grėsmėmis vaikai susiduria, internete susipažindami su naujais žmonėmis?
Tikrai būna nemažai atvejų, kai žmogus, pasinaudodamas svetima nuotrauka, susikuria paskyrą socialiniame tinkle. Aišku, tokius veiksmus daro kryptingai siekdamas daryti nusikalstamas veikas. Pateiksiu keletą situacijų, kad būtų aiškiau. Tai gali būti asmenys, kurie užsiima prekyba žmonėmis. Jie socialiniuose tinkluose susipažįsta su merginomis, vaikinais. Merginų atveju, bendraudami internetu užmezga artimus santykius, po to siūlo susitikti, kai užsimezga dar artimesnis ryšys, pasiūlo vykti kartu į užsienį, gyventi kartu ar padirbėti. Merginai nuvykus ten ji parduodama į prostitucijos tinklą. Vaikinų atveju, jiems pasiūloma padirbėti užsienyje. Jie ten išnaudojami nusikaltimams daryti, pavyzdžiui, prekybos centruose vogti brangias prekes.
„Jaunesniems (1-8 klasių moksleiviams), manau, reikėtų visai nepriimti nepažįstamų asmenų, nes dar patys trapūs ir esant reikalui nelabai galėtų apsiginti.“
Taip pat pasitaiko atvejų, kai internete nusikaltėliai siūlo lengvai užsidirbti. Tereikia tik, pavyzdžiui, atsiųsti savo intymaus pobūdžio nuotrauką. Kaip pastebime, jaunimas drąsiai siunčia savo asmens dokumentų duomenis, nuotraukas. Kas atsitinka po to – jų duomenys panaudojami nuotoliniu būdu atidarant sąskaitas, į kurias surenkamos iš sukčiavimų gautos lėšos, sudaromos paskolų, lizingų sutartys, išnuomojami automobiliai ir kt. Taip pat gali būti manipuliuojama gautomis intymaus pobūdžio nuotraukomis, jas grasinant paviešinti draugams, artimiesiems, mokyklos bendruomenei ir kt., reikalaujama pervesti atitinkamas sumas, kad to neatsitiktų. Taip pat patariame paaugliams nepirkti prekių ar paslaugų iš neaiškių pardavėjų, pavyzdžiui, dažnai jaunimas perka pigesnius bilietus į renginius, koncertus, o gauna suklastotus bilietus. Jaunuolis atvyksta į koncertą, o ten paaiškėja, kad su tokiu bilietu žmogus yra jau įėjęs į koncertą. Kai pradedi aiškintis situaciją, paaiškėja, kad žmogus, į kurio sąskaitą buvo pervesti pinigai, kažkada internetu buvo išsiuntęs savo asmens dokumento kopiją, kaip aukščiau minėjau, norėdamas lengvai užsidirbti.
Kokias klaidas dažniausiai daro paaugliai?
Lengvai patiki tuo, ką jiems siūlo, siunčia savo intymaus pobūdžio nuotraukas, asmens dokumentų kopijas, nepamąstydami, kad gali tapti nusikaltimų aukomis. Nesinorėtų įbauginti, kad tik blogi dalykai yra internete bei socialiniuose tinkluose, tačiau naršant tokioje platybėje labai svarbus yra tvirtas vertybinis stuburas, mokėjimas atsirinkti, kas gera, o kas ne, taip pat kritiškumas svetimų žmonių atžvilgiu, pasvarstymas, o koks to žmogaus tikslas, ar tai tikra draugystė, kai manęs prašo atsiųsti intymaus pobūdžio nuotraukas, ar realu užsidirbti nieko nedarant. Na šiuo metu paaugliai šiek tiek yra atsargesni priimdami nepažįstamus žmones į savo ratą, tačiau 1–6 klasių moksleiviai dar neturi tokio supratimo ir internete bei socialiniuose tinkluose jaučiasi labai saugiai, nemąstydami, kad gali nukentėti.
Kaip atpažinti, kurie draugai pavojingi, kurie ne?
Tai labai sudėtingas klausimas. Manau, iš pirmo žvilgsnio sudėtinga atpažinti, bet visada prieš priimant naują žmogų į draugų ratą, svarbu užduoti sau klausimą: jei tas žmogus manęs nepažįsta, kodėl siekia mano draugystės. Jaunesniems vaikams (1–8 klasių moksleiviams), manau, reikėtų visai nepriimti nepažįstamų asmenų, nes dar patys trapūs ir esant reikalui nelabai galėtų apsiginti. O vyresniems (9–12 klasių moksleiviams) pabendravus su nepažįstamuoju visada reikėtų pasvarstyti, o ką tau siūlo tas žmogus, ar tai yra gera, ar tai yra tiesa, kur link tai veda.
„Vaikai, kurie turi suformuotą stiprų vertybinį pagrindą, yra atsparesni ir kritiškesni visai informacijai internete.“
Visada reikėtų visus ketinimus pasverti atsižvelgiant į bendražmogiškas vertybes, kas yra draugystė, darbas ir kt. Pamačius, kad žmogaus elgesys, ketinimai prasilenkia su tomis vertybėmis, reikia nutraukti tokias draugystes bei užblokuoti tokį vartotoją.
Kokia, Jūsų manymu, tėvų vaidmens svarba?
Manau, svarbiausia kalbėtis su savo vaikais, diegti jiems vertybes, ugdyti kritinį mąstymą, kartu eiti į prevencines paskaitas apie saugų internetą. Mažesnius vaikus reikėtų prižiūrėti, ką jie veikia internete ir socialiniuose tinkluose, o vyresniais beliks pasitikėti, nes jie turės įskiepyta tai, ką bandėte įskiepyti nuo mažens. Jei seksite vyresnius vaikus, ką jie veikia socialiniuose tinkluose, pagimdysite tik didesnį jų priešiškumą. Veikiau paklauskite, ką jie veikia socialiniuose tinkluose, kas jų draugai ten, ką jie patys mano apie savo internetinius draugus, apie bendravimo saugumą. Tik per pasitikėjimą galite ugdyti jų atvirumą, kad nukentėję nebijotų į jus kreiptis.
Kokie vaikai susiduria su didesne rizika „nudegti“ internete?
Bet kuris vaikas gali nukentėti elektroninėje erdvėje. Tik, žinoma, vaikai, kurie turi suformuotą stiprų vertybinį pagrindą, yra atsparesni ir kritiškesni visai informacijai internete. Su didesne rizika nukentėti nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų susiduria socialiai pažeidžiami vaikai – neturintys tėvų, kuriais nesirūpinama ar kurių šeimose yra problemų. Dėl sukčiavimų lengvu darbo užmokesčiu daugiau nukenčia vaikai, kurių tėvai gauna mažas pajamas, bet būna atvejų ir kai nukenčia gerai aprūpinti vaikai, veikiau dėl paaugliško maišto, noro būti savarankišku. Dėl pažinčių, draugysčių ypač gali nukentėti vaikai, nepatyrę meilės šeimose. Jie jausmų, šilumos ieško atsitiktinėse pažintyse. Paaugliams koją pakiša jiems pagal raidą būdingas noras būti priimtam, pripažintam, kažkam svarbiam, mylimam.
