Tačiau jau gana ilgą laiką yra kalbama apie išmanius miestus – vietas, kuriose kiekvienas objektas bus prijungtas prie bendro interneto tinklo ir rinks duomenis, o vėliau juos perduos kitiems prie to paties tinklo prijungtiems objektams, informacinėms sistemoms ar duomenų bazėms, kurios vėliau iš visos tos duomenų gausos formuos ataskaitas, kaip vieną ar kitą procesą būtų galima patobulinti.
Pavyzdžiui, išmanių jutiklių, prijungtų prie daiktų interneto tinklu būtų galima sumažinti spūsčių skaičių mieste. Įsivaizduokime didelę sankryžą piko metu – dvi gatvės pilnos automobilių, o kitos dvi – praktiškai tuščios. Išmanūs jutikliai tai gebėtų užfiksuoti ir žalias šviesoforo signalas degtų ilgiau ten, kur susidarė spūstis.
Dar viena išeitis nuolat susidarantiems kamščiams galėtų būti ir kiekvieno iš mūsų turimi išmanieji telefonai. Jei kartu su visais šviesoforų ir kitų objektų sensoriais jie būtų prijungti prie daiktų interneto tinklo – į telefonus galėtume gauti rekomendaciją, pro kurią miesto vietą yra geriausia važiuoti, kad išvengtume kamščių. Tokiu būdu pats miestas galėtų reguliuoti eismą ir padėtų gyventojams pasiekti kelionės tikslus daug greičiau. O viešasis transportas tokioje aplinkoje taptų dar efektyvesniu.
Tačiau iš visų šių pavyzdžių iš karto kyla klausimas – ar tai tikrai įmanoma? Ar šiuo metu jau vyksta procesai, kurių tikslas būtų užtikrinti kiekvieno miesto gyventojo patogumą?
„Išmanūs miestai nėra viena tema, tai daugybė temų viename – ir suprantama, kad kartais yra sunku suprasti, kur kiekvienas objektas čia randa savo vietą. Bet reikia įsiminti viena: kad išmanus miestas bus protingas tiek, kiek protingi yra jo vadovai“, – „5G Techritory“ konferencijoje, vykstančioje Latvijoje, teigia diskusijos apie išmaniuosius miestus moderatorius, miestų infrastruktūros planuotojas ir antropologas Viesturas Celminšas.
Svarbiausia dalis – žmonės
Diskusijoje apie išmanius miestus pirmasis pasisakė Latvijos aplinkosaugos ir regionų plėtros ministras Juris Pūce, kurio nuomone, šia tema yra diskutuojama jau daug ilgiau, nei apie 5G ryšį. Ministras taip pat pridėjo, kad ilgainiui turėsime tokias technologijas, kurios užtikrins miestų galimybę plėstis, tobulėti ir integruoti visuomenę daug efektyviau nei šiandien.
„Visas Baltijos šalių regionas labiausiai vertina gyvenimo kokybę, tvarumą, duomenų privatumą – tai ir yra svarbiausia. Jei žmogus pasitiki nauja technologija – jis ja naudosis ir tik taip mes judėsime į priekį. Išmanūs miestai yra išmanūs vien dėl to, kad jie prisitaiko prie gyventojų poreikių, 5G ryšys čia irgi yra svarbus komponentas, kuris pasiūlo naujas galimybes, sprendimus ir leidžia daug geriau integruoti visuomenę į miesto procesus“, – teigė J.Pūce.
Kitas konferencijos dalyvis – „Microsoft“ vykdantysis operacijų vadovas centrinei ir rytų Europai Joacimas Damgardas – pasakojo ir apie realius miestus, kurie jau yra integravę tam tikrus išmaniojo miesto sprendimus tam, kad žmonės reikiamas paslaugas gautų greičiau ir kad būtų užtikrintas jų saugumas.
Štai Oulu miestas (Suomija) ilgą laiką turėjo problemų su vandens tiekimu. Galiausiai buvo nuspręsta specialiose vietose įmontuoti sensorius, kurie dabar gali ne tik nuspėti, kiek vandens per tam tikrą laiką sunaudos viena ar kita šeima, bet ir numatyti, kada gali įvykti tam tikras sistemos gedimas. Šie sensoriai darbuotojams leidžia reaguoti greičiau, be to, taip yra išvengiama didesnių sutrikimų ir nepatogumų.
Tuo tarpu Hiustone (JAV) išmaniojo miesto sprendimai pradėti integruoti tik po miestą nusiaubusios katastrofos – uragano Harvio. Paskelbus pavojų miesto valdžia pastebėjo, kad praktiškai nėra visiškai jokios koordinacijos. Žmonės nežino kur eiti, visi sužeisti būdavo vežami į perpildytas ligonines, nors kitose miesto vietose medicininės įstaigos buvo beveik tuščios. Kaip teigė J.Damgardas, miestas tik po didelio masto katastrofos suprato, kad reikia imtis priemonių ir veikti efektyviau.
Ko reikalauja išmanūs miestai?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad išmanūs miestai reikalauja daugybės resursų – ir kad tuos resursus sugebės suteikti tik itin turtingos šalys. Tačiau kaip teigia J.Damgardas, išeitis yra technologijos, o jei tiksliau – trynukai, kuriuos turėti galės kiekviena šalis ir kiekvienas miestas: 5G ryšys, dirbtinis intelektas (DI) ir daiktų internetas (IoT).
„Miestai užima tik 3% viso mūsų pasaulio teritorijos, tačiau jie sunaudoja labai daug energijos – ir kuo toliau, tuo daugiau žmonių gyvens būtent miestuose. Manoma, kad 2025 metais 60 proc. visos pasaulio populiacijos egizstuos urbanizuotoje aplinkoje, tuo tarpu 2050 metais šis skaičius išaugs iki 70 proc. Kaip viską tvarkysim? Kaip susidorosime su tarša, vandens trūkumu, spūstimis?“, – „5G Techritory“ konferencijoje klausė J.Damgardas.
Nors gali pasirodyti, kad tai neišsprendžiamos problemos ir kad ilgainiui visi miestai taps perpildytomis betono džiunglėmis, kuriose gyvensime vien dėl to, kad čia gyvens ir visi kiti – tačiau anot J.Damgardo, teisingai panaudojus trynukų galią, miestai taps ateities varikliais, kuriuose galėsime stebėti visų technologijų, o tuo pačiu ir visuomenės evoliuciją.
„Tiesa, reikia nepamiršti, kad technologijos yra tik įrankis, kuriuo žmogus naudojasi. Tai tarsi golfo lazda, kuri viena be žmogaus neįmuš į duobutę kamuoliuko, kaip teptukas, kuris pats nenutapys gražaus paveikslo. Per paskutinius penkerius metus technologijos labai pasikeitė, jos tapo prieinamesnės ir pigesnės, taigi kaip joms padedant mums įveikti iššūkius ir išmanius miestus paversti realybe?“, – intrigavo J.Damgardas.
„Microsoft“ vykdantysis operacijų vadovas teigė, kad pirmiausia reikia įsiminti tai, kad nieko nepadarysime tyloje, kaip ir nieko nepadarysime į problemą žvelgdami tik iš vieno vienintelio kampo. Taigi, anot jo, pirmiausia reikia diskutuoti, ieškoti naujų sprendimų ir optimizuoti tai, ką jau turime.
„5G ryšys čia labai padės, jis tikrai padės išspręsti tam tikras problemas – bet svarbu prisiminti, kad tikrai ne visas“, – sako J.Damgardas.
Kalbant apie išmaniųjų miestų kūrimą, atsakymas vėl gi yra tie patys trynukai. Daiktų internetas, nors jau ir ne naujas fenomenas, su 5G ryšiu suteiks dar daugiau galimybių greičiau ir efektyviau reaguoti; dirbtinis intelektas šiuo atveju pavers žmones protingesniais, bet neužims jų darbo vietų, o 5G ryšys pasiūlys daug greitesnį duomenų perdavimą, kuris ir be jokių papildomų galimybių jau yra labai naudingas patobulinimas, kalbėjo „Microsoft“ atstovas.
Reikia žinoti, ką su kuo galima sujungti, ir ko ne. Žmonės atskirai nemąsto apie švietimą ar mediciną, jie viską mato kaip vieną bendrą dalyką, kuris jiems leidžia gyventi patogiau. Išmanūs miestai yra kaip orkestras: jei moki groti muzikiniu instrumentu – gerai, bet jei moki groti kartu su orkestru – dar geriau. Juk jei bent vienas instrumentas skambės negražiai, negražiai skambės ir viskas orkestras“, – dalijosi mintimis J.Damgardas.
