Pernai metais JAV buvo pradėtas tyrimas dėl vieno aktyvaus pornografinių interneto puslapių lankytojo, kuris į šio tipo puslapius lįsdavo ir iš savo darbovietės – JAV Geologijos tyrimų tarnybos. Nustatyta, kad neleistini puslapiai, kuriuose lankėsi amerikietis, buvo užkrėsti kenksmingomis programomis. Per darbuotojo kompiuterį jos kartu užkrėtė visą Geologijos tyrimų tarnybos tinklą.
Spėjo aplankyti 9 tūkst. interneto puslapių
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojas gana aktyviai naršė pornografiniuose puslapiuose iš darbinio kompiuterio.
Suskaičiuota, kad iš 9 tūkst. Geologijos tyrimų tarnybos darbuotojo aplankytų puslapių dalis jų buvo užkrėsti kenkėjiškomis programomis. Tyrimą atlikę specialistai nustatė, kad amerikietis taip pat buvo išsaugojęs daug pornografinių nuotraukų telefone ir USB rakte, kurie buvo prijungti prie tarnybinio kompiuterio. Neatsakingai internete besielgęs tarnybos darbuotojas, pats to nežinodamas, kenkėjiškomis programomis užkrėtė visą savo darbovietės tinklą.
Tyrimo išvadose rašoma, kad prasiskverbusių kenkėjiškų programų tikslas – pakenkti ar perimti kompiuterio ar sistemų valdymą. Taip pat tokios kenkėjiškos programos naudojamos vogti konfidencialią informaciją ir toliau skverbiantis į platesnį tinklą. Interneto saugumu besidomintys gyventojai tikriausiai jau žino, kad nelegalaus turinio internetiniai puslapiai ne tik dovanoja uždraustų vaisių, bet ir grasina rimtomis neigiamomis pasekmėmis. Pornografiniai puslapiai, nelegalios filmų, programų ar muzikos dalijimosi svetainės jau ne vienerius metus siejamos su padidinta kibernetine grėsme ir kenkėjiškomis programomis.
Piktavaliai, pasinaudodami internetinių puslapių spragomis, išbando įvairius kibernetinius nusikaltimus – nuo elektroninės bankininkystės duomenų išviliojimo iki kompiuterius ar išmaniuosius įrenginius užvaldančių programų įdiegimo. Aukų kibernetiniai nusikaltėliai gali ieškoti dar net neaplankius konkretaus nelegalų turinį siūlančio interneto puslapio. Kibernetinio saugumo specialistai yra pastebėję, kad aukų nusikaltėliai dairosi gyventojams dar tik ieškant pornografinio turinio paieškos puslapiuose, pavyzdžiui, „Google“. Kibernetiniai nusikaltėliai aktyviai naudoja su pornografiniu turiniu susijusius raktažodžius, kad gyventojui juos suvedus į paieškos laukelį tarp rezultatų pasirodytų ir kenkėjiškas programas platinantys interneto puslapiai. Grėsmė slypi vien atsidarius puslapį
Projekto „Esaugumas“ partnerės bendrovės „Critical Security“ informacijos saugumo konsultantas Kajus Šeštokas pastebėjo, kad nelegalaus turinio svetainėse pavojai gali slypėti dar net nieko nepaspaudus ar neparsisiuntus. Kenkėjiškų programų galima prisigaudyti vos savo naršyklėje užsikrovus nelegalaus turinio puslapiui. „Gali nutikti taip, kad tokio tipo puslapyje yra kenkėjiškas kodas, kuris suveiktų vos apsilankius puslapyje. Kodas gali atakuoti jūsų naršyklę ir, jei ataka sėkminga, jūsų naršyklė gali būti užvaldyta, o tuomet, apsimetant vartotoju, kibernetiniai nusikaltėliai galėtų prieiti prie kitų interneto puslapių ar kompiuterių“, – pasakojo specialistas.
Pasak kibernetinio saugumo eksperto, dar didesnė tikimybė „pasigauti“ kenkėjiškos programos kodą, jei vartotojo naršyklė yra pasenusi ar kelerius metus neatnaujinta. Riziką padidinti gali ir blogi naršyklės nustatymai ar įdiegti įvairūs įskiepiai. Pornografinio ar kito nelegalaus turinio ieškančius vartotojus kibernetiniai nusikaltėliai medžioja ir siuntinėdami nuorodas ar reklamuodami neva žinomus, pavyzdžiui, pornografinius puslapius, tačiau iš tiesų tai gali būti kenkėjiškas programas slepiančios žinomų puslapių kopijos. Reklama – ne tik paveiksliukas K. Šeštokas taip pat pastebėjo, kad nelegalaus turinio svetainės neretai turi labai daug neaiškių reklamų. O jose taip pat gali slypėti grėsmė. „Interneto puslapyje matomas reklamos laukelis nėra tik paveikslėlis. Tai yra ir kodas, kuris gali iš dalies kontroliuoti jūsų naršyklę.
Pavyzdžiui, pasinaudojant tuo kodu gali atsirasti langas, prašantis jus įvesti asmeninius duomenis, elektroninės bankininkystės prisijungimo informaciją“, – aiškino pašnekovas. Atsargūs turėtų būti ir tie gyventojai, kurie drąsiai nelegaliai siunčiasi filmus, muziką ar programinę įranga. Informacinio saugumo konsultantas įspėja, kad prisišaukti bėdų itin dažnu atveju galima ruošiantis nelegaliai naudoti kompiuteryje tam tikrą programinę įrangą. „Kad vartotojas galėtų naudotis programine įranga nelegaliai, jis turi įdiegti ir paleisti parsisiųstą failą. Tačiau tas failas gali būti kenkėjiškas.
Žmogus galvoja, kad parsisiųs sau „Windows“, o iš tiesų neaišku, kas dar įdiegiama kartu su nelegalia programa“, – tęsė K. Šeštokas. Specialistas svarstė, kad nelegalaus turinio svetainėse apkrėsti kompiuterį ar išmanųjį įrenginį daug didesnė tikimybė nei patikimų įmonių interneto puslapiuose todėl, kad „draudžiamų“ puslapių kūrėjams lengviausia užsidirbti iš reklamų, tačiau jie kartu pro pirštus žiūri, kokia reklama iš tiesų atsiranda svetainėse. Taip pat tikėtina, kad didelė dalis tokių svetainių kuriamos naudojantis pigia ar nemokama sistema, kur, labai tikėtina, bus saugumo spragų. O kartu svetainių savininkai neskiria pakankamai dėmesio ir neinvestuoja į savo saugumo užtikrinimą ir palaikymą.
