„Spamas“ – kas tai?
Paprastai tariant, šiuo žodžiu vadinamas mums neaktualus turinys, kurį gauname, nors to nenorime. Socialiniuose tinkluose tai gali būti draugo nuolatiniai įrašai ar žinutės apie kokį nors jo parduodamą produktą – tai mums neįdomu, to matyti nenorime, bet kadangi žinutes vis tiek gauname, sakome, kad draugas „spamina“.
Elektroniniame pašte „spamu“ taip pat laikomi reklaminiai laiškai, pasiūlymai, apie kuriuos sužinoti neketinome, tačiau pranešimus vis tiek gavome. Tokios žinutės blaško dėmesį, užima vietą, atima laiko ir tiesiog erzina. Bet didžiausia problema yra ta, jog „spamo“ žinutės gali būti ir labai pavojingos.
Taip yra todėl, kad į tokių pranešimų kategoriją patenka ir daug pavojingesni laiškai – elektroninių laiškų pavidalu platinami virusai ar apgaulingos žinutės, kurių tikslas išvilioti mūsų asmens duomenis arba pinigus.
Norėdami nuo tokių žinučių apsisaugoti, pirmiausia, turime pasirūpinti, kad jos mus pasiektų kuo rečiau.
Kodėl gauname tokias žinutes?
Norėdami sulaukti laiškų į savo elektroninio pašto dėžutę, siuntėjams pasakome savo el. pašto adresą – tokiu būdu jie žino, kaip pasiekti mus. Kai žinučių susilaukti nenorime, el. pašto adreso nesakome, tačiau, jei jos mus vis tiek pasiekia, tai tik tuo pačiu keliu – per mūsų el. pašto adresą. Tačiau kyla klausimas, iš kur „spameriai“ – tokias žinutes mums siunčiantys žmonės ar organizacijos – šiuos adresus gauna?
Galbūt nustebsite, tačiau dažniausiai tokią informaciją jiems suteikiame patys. Internete norėdami pamatyti kokį nors turinį ar įsigyti prekę, dažniausiai, viename ar kitame šio proceso etape atsiduriame registracijos lange. Vienas iš būtinų užpildyti laukelių būna skirtas mūsų el. pašto adresui įvesti. Norėdami judėti toliau, privalėsime jį pateikti ir papildomai sutikti su registracijos sąlygomis. O jose internetinio puslapio autoriai dažniausiai prašo teisės, nurodytu el. paštu siųsti reklaminę medžiagą.
Štai ir viskas – atrodo, norėjote tik nusipirkti prekę, tačiau kartu sutikote ir gauti reklamą. O tik įsivaizduokite, kiek kartų tokiu būdu savo el. pašto adresą pateikėte per visą naudojimosi internetu laikotarpį!
Žinoma, pastaruoju metu sutikimas gauti reklaminę medžiagą yra išskirtas atskiru laukeliu ir šios opcijos galite nesirinkti. O sąmoningai ją pažymėjus, tai gali būti net gi naudinga, jei vis tik siekiate sužinoti specifinio prekinio ženklo reklaminius pasiūlymus.
O štai kiti mūsų adreso gavimo būdai yra kiek mažiau sąžiningi. Vienas jų – tiesiog įsigyti el. pašto adresų sąrašą. Taip, tokia galimybė egzistuoja ir ja dažnai pasinaudojama. Yra žmonių, kurie iš įvairių šaltinių, sąžiningais ir nesąžiningais būdais, surenka adresų bazę ir ją vėliau parduoda suinteresuotiems asmenis. Kartais adresai, kuriuos nurodome registruodamiesi, per klaidą būna nutekinami. Juos greitai pastebi programuotojai ir išsisaugoję vėliau panaudoja „spamui“ siųsti arba siekia parduoti tai daryti norintiems asmenims.
Galiausiai, adresas į „spamerio“ rankas gali patekti mums paspaudus ant specifiškai suprogramuotos reklamos internete. Turbūt esate matę tokių pranešimų su skandalingomis ir todėl masinančiomis, tačiau akivaizdžiai netikromis antraštėmis. Jos veda į puslapius, kur tas žinutes randame, tačiau paspaudus reklamą prieš tai dar yra nutekinamas ir mūsų el. pašto adresas ar kiti duomenys.
Turint omenyje šiuos „spamo“ veikimo principus, aiškėja ir apsisaugojimo nuo tokio turinio būdai.
Kaip apsisaugoti?
Pirmiausia, prekes pirkite, turinį žiūrėkite ir registruokitės tik patikimuose šaltiniuose, kad registracijos metu pateiktas jūsų el. pašto adresas nepatektų į blogas rankas. O registruodamiesi nedėkite varnelės prie teiginio, jog leidžiate jūsų el. paštu siųsti reklaminę medžiagą. Žinoma, jei ją gauti norite, tuomet tą laukelį pažymėkite. Kitu atveju, to venkite.
Taip pat el. pašto nepateikinėkite viešai – socialinių tinklų ar naujienų portalų komentaruose, forumuose ar kitose vietose. Be to, nesilankykite nepatikimuose interneto puslapiuose, nespauskite apgaulingai atrodančių reklamų internete, nesusižavėkite įspūdingais pasiūlymais.
Taip pat, atsargiai naudokitės atvirais Wi-Fi tinklais, kuriuos galite rasti turbūt kiekviename prekybos centre ar restorane. Prisijungę prie tokio tinklo, nesinaudokite banko paslaugomis, neveskite slaptažodžių, nesiųskite žinučių su svarbiais duomenimis. Jei tai daryti vis tik privalote, naudokite programėles, kurios jūsų žinutes atvirame Wi-Fi tinkle užkoduoja. Tokiu būdu prie tinklo prisijungę programuotojai matys ne tai, ką siunčiate, bet nesuprantamos sekos ir logikos neturintį kodą, slepiantį jūsų duomenis.
Jei vis tik spamą jau gaunate, savo kibernetinę erdvę pradėti valyti verta nuo reklaminių pranešimų, kurie nepavojingi, tačiau erzina ir atima laiko. Jei daug laiškų gaunate iš jau anksčiau lankytų svetainių, šį procesą galite nutraukti. Atsidarykite reklaminį pranešimą ir laiško apačioje ieškokite žodžio unsubscribe (liet. nebeprenumeruoti). Paspaudę jį, atsidursite kitame lange, kur vieno ar kelių mygtukų paspaudimu šios paslaugos galėsite atsisakyti.
Nutekėjus jūsų el. pašto adresui, be erzinančių reklaminių pranešimų galite gauti ir kitokio tipo žinutes, kurios jau gali būti labai pavojingos. Tai apgavystės, kurių metu sukuriama netikra istorija, susijusi su jumis, ir dažniausiai su didelėmis sumomis pinigų, siekiant iš jūsų pasipelnyti. Dažniausios jų yra šios: laiškas apie tik jums skirtą tolimo ir nepažįstamo giminaičio palikimą, laimėtą loteriją ar į nelaimę patekusius ir pagalbos ieškančius žmones.
Tokių žinučių tikslas – apgaulės būdu išvilioti jūsų asmens duomenis arba pinigus. Todėl jokiais būdais laiško siuntėjams nepateikite jokių asmeninių duomenų, detalių apie save ar banko sąskaitos duomenų. Taip pat nespauskite jokių nuorodų, kurios yra laiške. Žinutę tiesiog ištrinkite ir būsite saugūs.
