Į didžiausių kojines gaminančių įmonių Lietuvoje trejetuką patenkanti UAB „Vegateksa“ išsiskiria modernizuotu gamybos procesu. Tai bei sukaupta patirtis ir profesionalūs darbuotojai leidžia pasiūlyti produkciją pasaulyje žinomiems prekybos ženklams.
Įmonės vadovas Virginijus Mažeika sako, kad su mokslininkais bendrovė įgyvendino ne vieną projektą, mokslininkų paslaugomis bei jų turima technine baze naudojasi ir atlikdami savo produkcijos bandymus. Šįkart pagalbos jiems prireikė įvertinus įmonės ateities perspektyvas.
„Rinkoje turime savo nišą, didelė dalis mūsų produkcijos yra eksportuojama, tačiau dėl bendros ekonominės situacijos, pastaruosius kelerius metus sulaukiame vis mažiau užsakymų iš užsienio. Todėl nusprendėme žengti žingsnį ir nelaukti, kol situacija taps grėsminga. Yra keli įmonės plėtros variantai. Galima didinti produkcijos gamybą piginant jos savikainą, tačiau mūsų darbo jėga brangsta, todėl reikia ieškoti kito kelio – gaminti aukštomis technologijomis paremtą produkciją“, – sakė V. Mažeika.
Jo teigimu, įmonė sėkmės gali tikėtis tik gamindama ne tik kokybišką, bet ir inovatyvų produktą. Pasak UAB „Vegateksa“ vadovo dėl šios priežasties buvo apsispręsta kurti ir išmanias apsaugines kojines. Dėl tokių kojinių prototipo sukūrimo ir bandomosios partijos pagaminimo įmonė kreipėsi į Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkus.
„Tokios kojinės turi pasižymėti net tik komfortabilumu jas dėvint. Jos turi ne tik gerai išgarinti drėgmę, apsaugoti koją nuo atmosferos poveikio, bet ir turėti antistatinį, antibakterinį bei vabzdžių atstūmimo efektą“, – sakė V. Mažeika.
Nors apie konkrečius rezultatus kalbėti dar anksti, projektas jau įsibėgėjo – pirmieji bandymai prasidėjo rugpjūčio mėnesį. Jau pavyko parinkti žaliavos sudėtį, bet dar laukia ilgas ir kruopštus darbas.
„Dar reikia parinkti medžiagų storį bei pačias medžiagas taip, kad kojinės pasižymėtų puikiomis termofiziologinėmis savybėmis, atlikti daug bandymų. Būtent jie patvirtina arba paneigia teorijas bei hipotezes – puikiai žinau, kad teoriškai viskas gali atrodyti vienaip, o realybėje – kitaip“, – sakė UAB „Vegateksa“ vadovas V. Mažeika.
Jis pridūrė, kad, moksliniai tyrimai – kruopštus, daug laiko ir kantrybės reikalaujantis procesas, kurį ne visada vainikuoja sėkmė, o galutiniam produktui kartais gali prireikti ir kelių metų: „Gaminio savybės gali pasikeisti jį naudojant, todėl bandymų prireiks net ir sukūrus išmaniųjų kojinių prototipą. Galutinis produktas turi atitikti jį įsigysiančio vartotojo lūkesčius.“
Verslas bendradarbiauja noriai
Su UAB „Vegateksa“ projektą vykdantis FTMC tekstilės institutas atlieka tekstilės technologijų tyrimus keliomis kryptimis, atitinkančiomis tarptautines tendencijas. Pasak FTMC Tekstilės technologijų skyriaus vadovės dr. Aušros Abraitienės, dėl rinkų globalizacijos ir pigių darbo jėgos šalių produktų importo į Lietuvą tekstilės sektorius privalo būti dinamiškas.
„Europinės tendencijos rodo, kad perspektyvą Europoje turi tik aukštos pridėtinės vertės produktai. Įmonės, kurios sugeba laiku prisitaikyti prie naujos realybės ir pereina nuo produktų, kurių konkurencingumas grįstas pigia darbo jėga, prie gaminių, kuriems suteikiamos išskirtinės savybės panaudojus naujas, išmaniąsias technologijas, kurių gamyba tausoja gamtą, turi ateitį. Tekstilės sunaudojimas pasaulyje nuolat didėja, ji skverbiasi į naujas, iki šiol jai nebūdingas naudojimo sritis, tad būgštauti dėl jos ateities nevertėtų“, – tikino A. Abraitienė.
Ji pasakoja, kad institutas kuria išmaniąją tekstilę, reaguojančią į aplinkos poveikį ir prisitaikančią prie jų, o tam naudojami arba elektronikos komponentai, arba specialiosios funkcinės dangos su išmaniosiomis cheminėmis medžiagomis.
„Atliekame tyrimus kurdami funkcinę tekstilę naudojant gamtos išteklius ir energiją tausojančius tekstilės apdailos metodus, tokius kaip plazminį modifikavimą, kuriame aplinkai draugišką funkcinę termoreguliacinę tekstilę, naudodami biologinės kilmės chemines medžiagas. Taip pat vystome drabužių, saugančių nuo įvairių grėsmių sveikatai ir gyvybei technologijas ir kuriame tokių gaminių prototipus“, – apie tekstilės instituto veiklą kalbėjo A. Abraitienė.
Pasak mokslininkės, verslas noriai naudojasi šiame institute teikiamomis tekstilės medžiagų kokybės tyrimų paslaugomis, o instituto mokslininkai su verslo įmonėmis įvykdė ne vieną sėkmingą projektą, kurie leido įmonėms pasinaudoti galimybe kurti naujus produktus be didelių investicijų, būdingų moksliniams tyrimams.
„Sėkmingiausi buvo Technologinės plėtros projektai. Bendradarbiaujant su UAB „Omniteksas“ buvo sukurta ir užpatentuota nauja drėgmę transportuojanti medžiaga, buvo sukurtas išmanaus šildančio gaminio maketas, kuris skirtas žiemos sporto mėgėjams. Su kitu partneriu AB „Neaustima“ sukūrėme aukštesnės pridėtinės vertės naują kamšytinę medžiagą, skirtą oro filtravimui ir pasižyminčią antistatinėmis, antibakterinėmis ir degimo nepalaikančiomis savybėmis“, – pasakojo mokslininkė.
Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse mita.lrv.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų FB, Twitter ir Linkedin paskyrose.
