Šis terminas neturi daug bendro su gamtos reiškiniais, bet kildinamas būtent iš paralelės su kažkur toli tvyrančia erdve, kurioje kaupiama mums reikalinga informacija. Paprastu paaiškinimu, debesų kompiuterija vadinamos paslaugos, kurioms pateikti pakanka tik interneto ryšio su nutolusiais serveriais – galingais kompiuteriais, skirtais tik klientų aptarnavimui.
Tokie serveriai pastoviai prijungti prie interneto, o į juos vartotojai už tam tikrą mokestį gali įsikelti savo norimus duomenis ir vėliau juos atsidaryti ar parsisiųsti naudodami bet kurį kitą įrenginį, taip pat prijungtą prie interneto: kompiuterį, telefoną ar planšetę.
2012 m. JAV standartų agentūra NIST (The National Institute of Standards and Technology) paskelbė galutinį debesų kompiuterijos sąvokos apibūdinimą, kuris skelbia, kad tai yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai, pagal poreikį per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais.
Daugėja paslaugų
Analitikų teigimu, debesų kompiuterijos paslaugų rinkos augimas, lyginant su kitomis IT sritimis, yra vienas sparčiausių. IT rinkos tyrimų bendrovės „Synergy Research Group“ duomenimis, pirmojo 2019 m. pusmečio debesų infrastruktūros metinė rinka pasiekė 150 mlrd. dolerių arba 24 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Didžiausi pasauliniai žaidėjai šioje rinkoje yra bendrovės „Amazon Web Services“ (AWS), „Microsoft Azure“ ir „Google“.
Didžiosios IT kompanijos (taip pat ir Lietuvos) gan greitai suprato šios technologijos perspektyvas ir šiuo metu noriai teikia įvairių debesų kompiuterijos sprendimų paslaugas: nuo IT infrastruktūrinės dalies iki galutinių programų.
Remiantis debesų kompiuterijos technologija sukuriama ir vis daugiau įvairių naujų paslaugų. Tarp jų – ir sparčiai išpopuliarėjusios fizinio aktyvumo sekimo programėlės, įvairios duomenų apsikeitimo platformos ir t.t.
Tad ką dažniausiai žmonės laiko debesyse?
Debesų infrastruktūra pasitelkiama teikiant įvairiausias interneto paslaugas, tokias kaip paieška, socialiniai tinklai, elektroninis paštas, vaizdo bei muzikos įrašų apdorojimas ir saugojimas, elektroninė prekyba, žaidimai bei mobiliosios programos.
Dalis šių paslaugų kildinamos būtent iš kompiuterinės debesijos suteiktų galimybių ir iš esmės yra duomenų saugojimo paslauga be geografinės priklausomybės. Tai reiškia, kad 50 GB vietos jūsų nuotraukoms arba muzikai pasiūliusios kompanijos „Apple“ ar „Google“ jūsų duomenis gali laikyti serveryje kur nors Azijoje ar Šiaurės Amerikoje, tačiau programinės įrangos pagalba užtikrins galimybę pasiekti norimus failus nedelsiant.
Debesys mums leidžia sinchronizuoti elektroninį paštą ar bet kokia kitą programinę įrangą bent keliuose skirtinguose įrenginiuose. Tarkime, darbe naudojatės elektroniniu paštu kompiuteryje, o prireikus netikėtai išvažiuoti ir atsakyti į svarbų laišką, galite turėti sinchronizuotą pašto dėžutę telefone. Būtent tokias galimybes ir suteikia debesis, kuriame vyksta tikrasis apsikeitimas laiškais.
Dažniau šia paslauga naudojasi verslo įmonės, kurios debesyse talpina finansų ar apskaitos bei įvairią biuro programinę įrangą. Šių paslaugų apimtys plečiasi itin sparčiai.
„Su debesų kompiuterija susijusios rinkos kasmet ūgteli nuo 10 iki 40 proc., o metinės išlaidos debesims per mažiau nei ketverius metus išaugs dvigubai. Debesys vis labiau dominuoja IT aplinkoje ir atveria daugybę galimybių naujiems rinkos dalyviams“, – teigė Johnas Dinsdale'as, vyriausiasis „Synergy Research Group“ tyrimų grupės analitikas.
Verslui suteikiami debesų kompiuterijos sprendimai gali leisti greitai ir lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius, sparčiau diegti ar testuoti verslo sistemų atnaujinimus, integruoti nutolusius resursus (pavyzdžiui, žmones dirbančius Lietuvoje ir Indijoje), taip pat automatizuoti procesus, kuriems prireikdavo daugybės laiko.
Vis dėlto, įdomu tai, kad net 45 proc. debesijos paslaugų tiesiog iššvaistomos: rezervuoti resursai arba neišnaudojami arba už juos permokama, nes pasirenkamos paslaugos, kurių organizacijai iš tikrųjų nereikia. Panašiai, kaip ir su mobiliųjų planais, kai iš anksto negalime paskaičiuoti, kiek norėsime prakalbėti ar sunaudoti gigabaitų, tad dažniausiai užsisakome daugiau, nei mums realiai reikia. Tokius duomenis atskleidė JAV debesijos konsultacijas teikiančios kompanijos „RightScale“ atliktas pasaulinis tyrimas.
Trys paslaugų modeliai
Debesų kompiuterijos paslaugos skirstomos į tris modelius.
„Infrastruktūra kaip paslauga“ (angl. Infrastructure as a Service, IaaS) leidžia klientams naudotis serverių, duomenų saugyklų ištekliais bei tinklo įranga pagal poreikį. Paslaugų teikėjas užtikrina infrastruktūros veikimą, o vartotojas naudojasi išpirktais ištekliais savo nuožiūra.
„Platforma kaip paslauga“ (angl. Platform as a Service, PaaS) vartotojui suteikia ne tik infrastruktūros išteklius, bet ir operacinę sistemą kartu su programine aplinka, įvairiais įrankiais bei paslaugomis. Paprastai vartotojai moka už naudojimo laiką ir reikalingus resursus. Šia paslaugos dažniausiai naudojasi programinės įrangos kūrėjai.
„Programinė įranga kaip paslauga“ (angl. Software as a Service, SaaS) leidžia klientui interneto pagalba naudotis konkrečiomis programomis (elektroniniu paštu, klientų ryšių valdymo sistemomis ir kitomis). Vartotojui nereikia jokių investicijų, žmogiškų išteklių ar infrastruktūros, kurią reikia įdiegti ir valdyti.
Debesys taip pat skirstomi į viešus ir privačius. Viešuosiuose debesyse paprastai „įkurdintos“ interneto pagalba masėms prieinamos debesų kompiuterijos paslaugos. Pavyzdžiui, privatiems vartotojams puikiai pažįstamos įvairios talpyklos, kaip „OneDrive“, „Dropbox“, „Google Drive“, taip pat įvairios elektroninio pašto programos.
Privačiais debesimis paprastai naudojasi verslo ir kitos organizacijos, turinčios didesnį duomenų saugumo poreikį. Tokie debesys būna įkurti pasitelkiant organizacijos, kuri jais naudojasi, arba išoriniais (nuomojamais) resursais. Privatūs debesys laikomi itin saugiais todėl, kad bendrovės juos gali pasiekti tik per savo uždarus tinklus ar naudodamos VPN prieigą. Suprantama, naudojimasis tokiais debesimis kainuoja daugiau nei viešaisiais.
Apibendrinant, galima teigti, jog debesų kompiuterijoje dauguma sistemų fiziškai tebelieka ant žemės, tačiau paslaugų kokybė ir įvairovė pakyla į aukštumas, vertas debesų pavadinimo. Šių paslaugų atsiradimas iš esmės buvo nulemtas smarkiai išaugusio interneto greičio ir išplitusių tobulesnių infrastruktūros technologijų.
Diskusijos apie debesis paprastai neapsieina ir be saugumo temos. Kiek patikima savo duomenis laikyti aiškiai neapibrėžtoje vietoje? Kas užtikrins duomenų saugumą? Atsakymas gana paprastas – viskas priklauso nuo paslaugos tiekėjo (pavyzdžiui „Apple“ ar „Google“) ir galutinio vartotojo (Jūsų) sistemų saugumo.
