Dviejų suaugusių žmonių santykiuose panašaus turinio susirašinėjimas gali nesukelti jokios nuostabos, tačiau ką daryti, aptikus tokias žinutes ir intymias nuotraukas savo paauglio vaiko telefone?
Atvirai seksualaus turinio žinučių arba apnuoginto kūno vaizdų siuntimas ar gavimas, populiariai vadinamas sekstingu, ėmė plisti tobulėjant mobiliesiems telefonams ir informacinėms technologijoms. 2011 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) mokslininkų atlikta koledžo studentų studija parodė, kad 54 proc. apklausos respondentų yra nors kartą siuntę intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų savo partneriams. 2013-aisiais metais mokslininkai nustatė, kad sekstingas dažnai naudojamas santykių pagerinimui ir partnerių seksualinio pasitenkinimo skatinimui.
Vis dėlto elgesio specialistai ir psichologai vienu balsu pripažįsta, kad šis reiškinys be galimų malonių emocijų kelia gausybę rizikų ir juo užsiimančius daro pažeidžiamus internete. Ryškiausia pavojaus šviesa užsidega, kai kalba pasisuka apie pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus ir paauglius.
Romantiški jausmai baigėsi tragedija
Specialistų teigimu, paauglystėje išauga domėjimasis seksualiniais dalykais bei su tuo susijusios rizikos. Didžiausias pavojus, ypač būdingas kritiško mąstymo įgūdžių dar nespėjusiam suformuoti jaunimui, – neapgalvotas elgesys ir pasitikėjimas kitais asmenimis, galintis tapti šantažo ar patyčių pretekstu nusiuntus intymias asmenines nuotraukas ir taip perleidus jų kontrolę kitam, nebūtinai gerų tikslų vedinam žmogui.
2008 metais Jungtines Valstijas sukrėtė 18-metės Jessicos Logan istorija. Jessica buvo nuotaikinga, linksma mergina. Tačiau jos gyvenimas dramatiškai pasikeitė po to, kai ji mobiliuoju telefonu nusiuntė draugui savo apnuoginto kūno nuotraukų. Šis išplatino intymius vaizdus bendramoksliams. Netrukus kone visa mokykla pradėjo tyčiotis iš J. Logan, vadino ją bjauriais epitetais. Mergina užsidarė savyje, nustojo bendrauti su bendramoksliais, pradėjo praleidinėti pamokas. 2008 m. birželį ji pasikorė savo miegamajame.
Psichologijos specialistai teigia, kad skaudžiausia tokiose situacijose jaunam žmogui suvokti, kaip smarkiai jis apsigavo. Galvojama, kad nuotrauka siunčiama žmogui, kuriam puoselėjami romantiški jausmai ir kuriuo galima pasitikėti, o šis ne tik išduoda, bet ir pradeda grasinti, išplatina nuotrauką. Tuomet patiriama didžiulė gėda, o nesiimant jokių veiksmų užkardyti pasekmes situacija paprastai tik blogėja, kol gali baigtis tragiškai.
Technologijų „pagalba“
Sekstingą ypač palengvino tiesioginių pranešimų programėlės, kurios labiausiai išpopuliarėjo būtent jaunimo auditorijose. Pavyzdžiui „Snapchat“ ypač patinka paaugliams, nes leidžia siųsti nuotraukas ar įrašus, kurie matomi vieną ar du kartus prieš susinaikindami. Dėl to siunčiantys nuotraukas per „Snapchat“ tiki, kad jos dings be pasekmių, ir jaučiasi saugiau. Vis dėlto jau yra žinomi atvejai, kai paaugliai siuntė nuotraukas per tokias programėles, tikėdamiesi, kad jos dings ar bus matomos tik gavėjo, tačiau šios buvo išsaugotos ir išplatintos, sukeliant socialines ir teisines pasekmes.
Nors vartotojai tiki, kad jų nuotraukos pranyks per kelias sekundes, jas lengva išsaugoti naudojant kitas trečiųjų šalių programas ar paprastas ekrano kopijas.
Specialistai akcentuoja, kad dėl šio reiškinio kylančias problemas labai svarbu užkardyti kaip įmanoma greičiau. Todėl tėvams paauglius reikėtų informuoti, kad nutikus bėdai, susijusiai su sekstingu, pirmiausia reikėtų pranešti atitinkamų socialinių tinklų ar programėlių administratoriams, kad jie nedelsdami sustabdytų netinkamos informacijos plitimą interneto erdvėje. Ne mažiau svarbu informuoti ir tėvus, kad šie nedelsdami imtųsi problemos sprendimo kontrolės, esant reikalui kreiptųsi į policiją.
Kaip atpažinti sekstingą ir ką daryti tėvams
2017 m. socialinę kampaniją apie galimas sekstingo pasekmes „Mąstau, todėl nesiunčiu“ Lietuvoje vykdžiusi nevyriausybinė organizacija „Paramos vaikams centras“ skelbė, kad vaikai ir paaugliai vengia apie savo neigiamą ar gąsdinančią sekstingo patyčių patirtį kalbėtis su tėvais ar artimais suaugusiaisiais, o tai savo ruožtu padaro juos dar labiau pažeidžiamus ir atstumtus. Kadangi patyčios gali vykti internete, jos gali būti dar mažiau pastebimos tėvams nei kitos potencialios problemos.
Todėl tėvams, sužinojus apie sekstingo sukeltas problemas, specialistai rekomenduoja neskubėti kaltinti, o išklausyti vaiką ir kartu ieškoti būdų spręsti problemą. Svarbu nepamiršti, kad už nepilnamečio veiksmus atsako tėvai.
Jeigu problema gilėja ir vaikas dėl sekstingo jau patiria patyčias, specialistai pataria atkreipti dėmesį į vaiko elgesį. Patyčias patiriantiems paaugliams būdingas savivertės sumažėjimas, padidėjęs baikštumas, dėl dėmesio stokos prastėjantys mokslo rezultatai, įvairios kitos su mokymųsi susijusios problemos, kurių nebuvo anksčiau.
Tėvams svarbu atlikti ir prevencinį darbą – kuo daugiau rizikų vaikai ir paaugliai žinos, tuo mažiau tikimybės, kad jie paklius į bėdą. Tačiau tik kalbant ir įspėjant apie galimus pavojus įmanoma vaikus geriau apsaugoti bei išmokyti patiems apsisaugoti.
Kalbantis su vaikais vertėtų skatinti juos visada apgalvoti savo elgesį bei privatumą internete, atrinkti, kokias nuotraukas nori siųsti savo draugams, ką viešinti socialiniuose tinkluose. Psichologai rekomenduoja tėvams nebijoti kalbėti apie sekstingą atvirai ir aptarti keletą galimų scenarijų detaliau: ką darytumei, jeigu gautum kito paauglio apnuoginto kūno nuotrauką? Ką darytumei, jeigu tavęs prašytų atsiųsti savo? Paklauskite, ką jūsų vaikas jaustų, jeigu jo išsiųstą nuotrauką pamatytų kaimynas ar mokytoja.
Paaugliai dažnai ieško draugų palaikymo, bando įsitvirtinti bendraamžių grupėse, įrodyti savo pranašumą, todėl specialistai rekomenduoja tėvams kalbėtis su vaikais ir apie bendraamžių spaudimą: parodyti supratimą, kaip svarbu turėti draugų ir būti jų priimtam, tačiau taip pat ir perspėti dėl ribų, kurias peržengus galima susikurti didelių problemų, išeinančių daug plačiau už draugų rato ribų.
