Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Saugesnio interneto skyriaus vedėjas Vilius Nakutis teigia, kad nėra taip paprasta atskirti fiktyvią informaciją, tačiau kartu tai nėra neįmanoma.
Fiktyvios internetinės parduotuvės ar skelbimai
„Netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų elektroninių parduotuvių adresus, o pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis. Reklamos apie naujas el. parduotuves su „fantastiškomis kainomis“ plinta socialiniais tinklais bei elektroniniais laiškais. Tokiose parduotuvėse pirkimo procesas gali atrodyti sklandus, tačiau prekių ar paslaugų asmenys taip ir nesulaukia.“
Tad kaip atskirti, jog tai tik fiktyvi elektroninė parduotuvė?
Visų pirma, jūsų dėmesys turėtų būti nukreiptas į įtartinai žemą kainą arba masines nuolaidas visoms prekėms. Vienas akivaizdžiausias apgavystės požymių tai nuolaidos, kurios kartais siekia iki 90%. Todėl labai reikalingas svetainės lankytojo kritinis mąstymas. Reikėtų pagalvoti, ar tikrai įmanoma, kad visos šios prekės galėtų kainuoti net 90% pigiau?
Labai svarbu patikrinti, kada buvo registruotas parduotuvės ar svetainės domenas (patikrinti galima pvz. www.whois.com, registravimo datą matysite skiltyje „Registered On“)
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į patį parduotuvės adresą. Jeigu manote, kad užėjote apsipirkti žinomo prekės ženklo parduotuvėje, dažniausiai sukčiai vizualiai tikrai padarys, jog taip ir jaustumėtės. Tačiau atkreipus dėmesį į adresą, pastebėsite, jog jame trūksta vienos raidės arba galbūt sukeistas pavadinimas vietomis. Kitaip sakant, tai nebus toks pats adresas kaip ir tos pačios parduotuvės. Nepasitikėkite tokiomis svetainėmis ir geriausia internetinės parduotuvės adresą įveskite ranka.
Lygiai taip pat svarbu žinoti, jog didžioji dauguma interneto parduotuvių naudoja saugų ryšį. Tokį saugumo lygį parodo svetainės adreso pradžioje esantis trumpinys https arba pavaizduotas spynelės simbolis. Tai dar negarantuoja, jog parduotuvė tikrai yra tikra, tačiau tai papildoma informacija ir padidina ryšio saugumo lygį.
„Juodasis sąrašas“: 140 svetainių
Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis teigia, kad interneto svetainėse sukčiai paprastai sukuria tik titulinį puslapį (jame būna klaidinanti reklama, sėkmės istorija ar kita dėmesį pritraukianti informacija), o paskui investuotojai nukreipiami į kitas interneto svetaines – jų adresai ir išvaizda skiriasi. Jeigu, bandydamas prisijungti prie sistemos, esate nukreipiamas į kitą puslapį, o po to galbūt ir į trečią, tai ženklas, kad būtina atkreipti dėmesį.
„Patartina jau pirmoje interneto svetainėje patikrinti, ar įmonė skelbia savo adresą, kontaktinę informaciją, duomenis apie turimas licencijas ir priežiūrą vykdančias institucijas. Patikimos įmonės paprastai pateikia tokią informaciją“, – teigia pašnekovas.
Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina „juodąjį sąrašą“ (https://www.lb.lt/lt/subjektu-sarasas), kuriame – neturinčios teisės Lietuvoje teikti finansinių (įskaitant investicinių) paslaugų, tačiau jas siūlančios įmonės. Sąraše – beveik 140 interneto svetainių.
Be to, 30 neteisėtai finansines paslaugas siūliusių interneto svetainių jau yra užblokuotos (https://www.lb.lt/illegalwww).
Audrius Šilgalis sako, jog bankas, kaip ir kitiems finansų rinkos dalyviams yra keliami griežti reikalavimai, kurių nevykdant gresia rimtos poveikio priemonės, įskaitant dideles baudas. Tačiau reikėtų suprasti, kad finansų rinkos dalyviai negali apsaugoti duomenų, jei klientas pats juos atiduoda sukčiams tiesiogiai, arba suteikia galimybę prisijungti prie jo kompiuterio ar sąskaitos nuotoliniu būdu.
Todėl labai svarbu neatskleisti savo duomenų netinkamiems asmenims ir atskirti informaciją, kuri netikra ir ja siekiama išvilioti pinigus.
