Kaskart naudodamiesi internetu, paliekate pėdsakus, ką veikiate, kokie jūsų įpročiai, kokius tinklalapius lankote, kur esate, kokį įrenginį naudojate, ant kokių reklamų internete paspaudėte ir pan.
Kaip renkami jūsų duomenys
Duomenų rinkimo būdų vis daugėja. Turbūt populiariausias yra slapukų naudojimas. Slapukai (angl. cookies) – maži tekstiniai dokumentai, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.
Slapukai padeda identifikuoti lankytoją (taip pat – ar lankotės jau ne pirmą kartą), prisiminti jūsų pirkinių krepšelį, kol toliau tinklapyje ieškote kitų prekių, ir pan.
Tinklapiuose taip pat įdiegiami trečiųjų šalių slapukai, kurie padeda jus stebėti ir atpažinti skirtinguose puslapiuose.
Sekti jus gali ir interneto tiekėjai. Be sutikimo, jie gali rinkti ir parduodi informaciją apie tai, kas esate, kur lankėtės, su kuo bendraujate ir kokie jūsų pomėgiai.
Kartais net patys vartotojai suteikia apie save informacijos ją renkančioms šalims. Pavyzdžiui, ypatingai daug apie jus galima sužinoti iš „Google Search“ paieškų, „Facebook“ įrašų ar „Instagram“ nuotraukų.
Duomenų agregavimo kompanijos renka ir parduoda apie jus visą viešai pasiekiamą informaciją. Žinoma, jūsų sutikimo neatsiklausus. Tam ypač pasitarnauja socialiniai tinklai – naudojami duomenų gavybos (angl. Data mining) būdai, kurie surenka dar daugiau asmeninių duomenų.
Visa ši surinkta informacija sulipdoma į vartotojo profilį ir internete keliauja iš rankų į rankas, jums to net neįtariant.
Kam įdomus jūsų duomenys Technologijų kompanijos, reklamuotojai, aviakompanijos, politikai, bankai, draudimo kompanijos, paskolas teikiančios ar net nevyriausybinės organizacijos siekia apie jus surinkti kuo daugiau informacijos.
Skaičiuojama, kad 2018 m. vien JAV įmonės vartotojų duomenų pirkimui ir analizei išleido apie 19 mlrd. dolerių.
Turbūt daugiausiai duomenų surenkama rinkodaros tikslams. Taip sudaromas vartotojo profilis, kuriuo remiantis kompanijos gali siūlyti savo prekes ir paslaugas. Kuo tikslesnė reklama – tuo geriau ji veikia.
Tai ne visada yra blogai. Kartais tai yra kaina, kurią sumokate už geresnes paslaugas ar personalizuotas reklamas. Pavyzdžiui, jeigu ieškote naujo telefono, ir jums rodomos telefonų ir įvairių akcijų reklamos, tai gali padėti surasti, ko ieškote.
Internete sekti gali ir nedraugiškos valstybės. Pavyzdžiui, Kibernetinio saugumo centras 2018 m. paskelbė, kad „Yandex“ taksi programėlė perduoda duomenis į Rusiją. Vartotojai raginami nesisiųsti programėlės.
Beveik visi interneto vartotojai nežino, kaip naudojami jų duomenys
Remiantis BDAR, kokie duomenys renkami, kam jie naudojami ir parduodami trečiosioms šalims, turi būti aiškiai nurodyta naudojimosi terminuose ir taisyklėse, o vartotojai turi patys sutikti.
Bėda, kad 91 proc. vartotojų sutinka su naudojimosi sąlygomis jų neperskaitę, kaip parodė kompanijos „Deloitte“ 2017 m. atlikta apklausa. Jaunesnėse amžiaus grupėse šis skaičius gali siekti ir 97 proc.
Tačiau vartotojai ne visada informuojami, kam naudojami jų duomenys, ar juo labiau – gauna kažką už juos mainais. „Facebook-Cambridge Analytica“ skandalas, kai 87 mln. vartotojų informacija buvo naudojama politiniais sumetimais be jų sutikimo, yra tik vienas pavyzdys.
Anoniminiai duomenys – neegzistuoja?
Kai naudojame sąvoką „asmeniniai duomenys“, kiekvienoje valstybėje ji apibrėžiama skirtingai. Remiantis Europos Sąjungos (ES) Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), tai – bet kokia informacija apie gyvą asmenį, kurio tapatybė buvo arba gali būti nustatyta. Kitaip tariant, kai duomenys gali atskleisti asmeninės informacijos apie jus.
O čia prasideda niuansai. Kibernetinio saugumo specialistai teigia, kad nėra tokio dalyko kaip „anoniminiai duomenys“. Informacijos deanonimizavimas yra tik laiko klausimas. Tobulėjant technologijoms, ypač mašininiam mokymuisi (angl. Machine learning, ML), atsiranda vis daugiau deanonimizacijos metodų.
Pavyzdžiui, 95 proc. žmonių gali būti atpažinti tik pagal telefonų GPS duomenis. 83 proc. žmonių gali būti indentifikuoti pagal lytį, gimimo datą ir pašto kodą. Tyrėjai net sukūrė įrankį, kuriuo galite patikrinti, kokiam procentui žmonių galite priklausyti:
Kaip asmenukės padeda mokslui
Duomenys renkami ir moksliniams tikslams. Daugybė tyrėjų visame pasaulyje analizuoja informacija iš socialinių tinklų ar kitų platformų, kuriose turinį generuoja vartotojai.
Knygoje „Everybody Lies: Big Data, New Data, and What the Internet Can Tell Us About Who We Really Are“ autorius Seth Stephens-Davidowitz tikina, kad mokslui internete apie vartotojus surinkti duomenys ypač daug pasitarnauja, nes ten žmonės tiesiog yra atviresni.
Pavyzdžiui, apklausose tik 20 proc. žmonių pripažįsta, kad žiūriu pornografiją, tačiau „Google Search“ statistika rodo, kad „porn“ yra viena populiariausių užklausų.
Asmeninius duomenis taip pat naudoja dirbtinio intelekto (DI) kūrėjai. Kasdien vartotojai visame pasaulyje paviešina milijardus nuotraukų, video, tekstinių įrašų ar pan.
Visa tai gali būti naudojama apmokant DI algoritmus atpažinti objektus – kaip atskirti, ar nuotraukoje yra kažko, kas pažeidžia to soc. tinklo naudojimo taisyklės (pavyzdžiui, nuogybių). Arba iš milijardų asmenukių DI algoritmus išmokyti atskirti žmonių veidus, bruožus ir pan.
Kaip sumažinti duomenų rinkimą internete
Visiškai to išvengti ir išlikti 100 proc. anonimišku internete neįmanoma. Tačiau galima šiek tiek sumažinti surenkamų duomenų kiekį.
Pirmiausiai, viskas priklauso nuo jūsų – jeigu mėgstate dalintis asmeniniu gyvenimu internete, dažnai naudojatės soc. tinklais ir pan., jums nepadės jokie įrankiai. Todėl visada pagalvokite, ką viešinate ir kuo dalinatės.
Kai lankotės puslapiuose ir jie prašo sutikimo dėl slapukų naudojimo, žiūrėkite, kur dedate varnelę. Pavyzdžiui, jeigu nenorite, kad jūsų duomenys būtų naudojami personalizuotai reklamai, nedėkite varnelės prie „Sutinku, kad mano informacija būtų naudojama rinkodaros tikslais“ ar pan.
Profilaktiškai ištrinkite slapumus. Tai galite padaryti naršyklės nustatymuose trinant naršymo istoriją.
Jeigu nenorite, kad „Google“ žinotų, ko ieškote internete, naudokite privačias paieškos sistemas „DuckDuck Go“, „Qwant“, „StartPage“ ir t. t.
Kadangi daug informacijos apie jus išduoda naršyklės, įsidiekite papildinius, kurie blokuoja slapukus (kaip nemokamą „Privacy Badger“) ar koduoja jūsų komunikaciją su tinklalapiais (kaip nemokamą „HTTPS Everywhere“).
Įsigykite virtualaus privataus tinklo (angl. Virtual private network, VPN) programėles savo įrenginiams. Taip jūsų naršymo istorija bus saugiai užkoduotą. Tinkama VPN programą galite nesunkiai išsirinkti iš daugybės siūlomų, paieškoje (taip pat ir privačioje) suvedę „virtual private network“.
Nenaudokite socialinių medijų autentifikacijos. Jeigu atsisiuntėte į telefoną programėlę ir jums siūlo susikurti naują paskyrą su „Facebook“ ar kt. prisijungimais – geriau susikurkite atskirą. Kitaip jūs suteikiate teisę „Facebook“ ir kt. rinkti duomenis ir tose programėlėse.
Atsargiai naudokite nemokamas programėlės. Turėkite mintyje, kad jeigu nemokate – jūs esate prekę. Nemokamos programėlės dažnai būna sukurtos būtent tam, kad rinktų apie jus duomenis. Jeigu siunčiatės nemokamą programėlę, pasistenkite skirti laiko perskaityti jos naudojimo sąlygose surašytus punktus, kokie duomenys apie jus renkami, ir ar jie pardavinėjami trečiosioms šalims.
