Žinoma, alternatyvų jau yra. Štai drabužius, avalynę, elektroninius prietaisus, papuošalus, o dabar jau ir maisto produktus galime labai lengvai užsisakyti internetu ir viską gauti tiesiai į namus. Toks apsipirkinėjimo būdas reikalauja mažiau laiko sąnaudų, kadangi nereikia vaikštinėti milžiniškuose prekybos centruose.
Įdomu tai, kad netolimoje ateityje apsipirkinėjimas internetu bus dar patogesnis ir reikalaus dar mažiau žmogaus įsikišimo. Žinoma, tam reikia naujų technologijų – pavyzdžiui, 5G ryšio. Jam atsiradus, duomenys bus perduodami žymiai greičiau nei dabar, o kartu prasidės ir nauja daiktų interneto (angl. Internet of Things (IoT)) era.
Greičiau ir patogiau
Paslaugų ar rūbų pirkimas internetu šiandien tampa vis labiau įprastu dalyku. Tai rodo ir statistika: štai 2015 metais internetu pirko kiek daugiau nei 16 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu šiais metais tokių yra jau daugiau nei 27 proc.
Panašios ir maisto prekių pirkimo tendencijos: 2015 metais kasdienio naudojimo prekes internetu užsisakinėjo 7,5 proc. asmenų, o šiais metais šis skaičius jau padidėjęs 8,5 proc. Žinoma, tokį padidėjimą sąlygojo tai, kad ėmė rastis vis daugiau įmonių, pristatančių maistą į namus, o tos, kurios jau egzistavo – ėmė populiarėti.
Štai „Barbora“ siūlo savo paslaugas užsiėmusiems ar apsipirkinėti nemėgstantiems žmonėms. Paprasčiausiai reikia atsidaryti jų internetinį puslapį, susidėti norimas prekes į krepšelį, susimokėti internetu arba atsiimant prekes ir pasirinkti valandą kada norime, kad prekės būtų pristatytos.
Spėjama, kad netolimoje ateityje danguje pamatysime ir vis daugiau prekes pristatančių dronų. Bendrovė „Uber“ dar šią vasarą pranešė apie tai, kad ims plėtoti maisto pristatymo į namus dronais paslaugą. Kurjerius bando pakeisti ir internetinė parduotuvė „Amazon“, siuntų pristatymo įmonė DHL bei JAV milžinė „Google“.
Tuo tarpu Islandijos sostinėje Reikjavike jau galima užsisakyti maisto prekių, kurias į namus pristatys dronai. 2016 metais panašų dalyką išbandė ir vienas didžiausių buitinės technikos prekybos tinklų Lietuvoje – „Topo Centras“. Bandymo metu iš VCUP automobilių stovėjimo aikštelės pakilęs dronas šalyje pirmą kartą pristatė telefoną į šalia esantį dangoraižį.
Prekių pristatymas dronu yra itin patogus, kadangi šis nedidelis bepilotis orlaivis gali pasiekti praktiškai bet kokią vietą. Be to, skriejant danguje, jam nereikia stovėti kamščiuose ar laukti kol užsidegs žalias šviesoforo signalas – visa tai reiškia, kad ilgainiui prekės bus pristatomos vis greičiau.
Kai pieną užsisako šaldytuvas
Nors šiandien tai dar gali pasirodyti kaip mokslinė fantastika, tačiau išplėtojus 5G ryšį pradėsime naują daiktų interneto erą. Tai reiškia, kad ilgainiui visi mūsų daiktai, kuriuos nešiojamės su savimi, laikome automobilyje arba paliekame namuose, bus sujungti į vieną bendrą tinklą. Šiame tinkle daiktai sugebės perduoti duomenis be jokio žmogaus įsikišimo.
Kalbant paprasčiau, tai reiškia, kad šaldytuvas galės pats užsakyti pieno. Sakykime, kad kiekvieną rytą geriate kavą su pienu: jūsų šaldytuvas ilgainiui įsimins, kad turite tokį įprotį, todėl žinos, kad kiekvieną rytą jo lentynoje būtinai turi būti pieno. Kai jis pasibaigs, šaldytuvas siųs signalą į maisto produktų pristatymo įmonę, kurioje (irgi naudojantis daiktų internetu) bus surenkamos reikalingos prekės, o vėliau – patogiu laiku pristatomos į namus.
Štai „Samsung“ dar 2016 metais pristatė išmanųjį šaldytuvą, kuris, nors dar pats prekių ir neužsako, vis tiek yra itin svarbus daiktų interneto plėtros kontekste. Ant šio šaldytuvo durelių yra įmontuotas liečiamas ekranas, o jei tiksliau – kažkas panašaus į planšetinį kompiuterį. Per jį mes galime susirinkti prekes iš įvairiausių parduotuvių ir įdomu tai, kad pats šaldytuvas skirtingus krepšelius susieja, todėl vartotojui nereikia atlikti keleto skirtingų mokėjimų, užtenka vieno. Jį atlikus, belieka laukti atvykstančių prekių.
Žinoma, daiktų internetas nėra tik šaldytuvai ar automatinis pirkimas be žmogaus įsikišimo. Šios technologijos padės suprasti, ko žmonėms reikia, todėl parduotuvės galės būtent tai savo lentynose ir pateikti.
Įsivaizduokime, kad artėja žiemos sezonas ir mums būtinai reikia nusipirkti šiltą striukę bei batus. Šiandien greičiausiai važiuotume į vieną iš prekybos centrų, ten vaikštinėtume ir ieškotume to, kas mums patinka. Arba, jei nemėgstame fizinio apsipirkinėjimo – sėstume prie kompiuterio ir naršytume po skirtingas internetines parduotuves, kol galiausiai rastume tinkamą drabužį.
Daiktų interneto eroje to būtų galima atsisakyti, mat į kompiuterį ar telefoną paprasčiausiai gautume mums asmeniškai sugeneruotą striukių ir batų pasiūlymą, kurių stilius mums patinka. Čia konkrečiai matytume ir kuriose parduotuvėse siūlomi daiktai yra, todėl užsakymui atlikti pakaktų vos kelių mygtukų.
Virtuali spinta
Be drabužių ir avalynės pirkimo neapsieina nė vienas žmogus. Daugelis žmonių pirkti šiuos daiktus internetu vis dar bijo, kadangi nesunku netinkamai pasirinkti dydį arba pamačius drabužį realybėje suprasti, kad jis visiškai mums netinka. Būtent dėl to keliaujame į prekybos centrus, vaikštinėjame po parduotuves, ieškome mums patinkančių drabužių, bet neretai išeiname nieko nenusipirkę.
Be abejonės tokie dalykai vargina, bet vis dažniau atsiranda alternatyvų, kaip to išvengti. Dabar jau egzistuoja nemažai svetainių, siūlančių drabužius įsigyti per specialų jų sukurtą testą. Ten įrašome savo kūno matmenis ir ūgį, atsakome į keletą klausimą apie patinkantį ir nepatinkantį drabužių stilių.
Galiausiai kompanija sudaro rinkinį, kuriame – rūbai, atitinkantys mūsų pasirinktą stilių. Tokį rinkinį gauname į namus, pasimatuojame mums įdėtus drabužius, o pasiliekame bei sumokame tik už tuos, kurie mums patinka – likusius siunčiame atgal.
Netolimoje ateityje prognozuojamos ir dar išmanesnės tendencijos – drabužius galėsime pasimatuoti virtualiai. Štai kompanija „Zeekit“ jau siūlo tokią paslaugą, tiesa, ji vis dar yra bandymų stadijoje.
Kaip tai veikia? Į telefoną tereikia atsisiųsti bendrovės programėlę, kurioje galima virtualiai matuotis bet kuriuos drabužius, randamus internete. Žmogaus kūnas yra suskirstomas į tūkstančius segmentų, panašiai suskirstomi ir drabužiai. Tada tiek žmogaus, tiek drabužio segmentai yra susiejami, o tai darant, atsižvelgiama ir į kūno sudėjimą, ūgį bei audinį, iš kurio drabužis yra pasiūtas – ekrane pamatome, kaip drabužis atrodo ant mūsų kūno. Tiesa, naudojantis 5G ryšiu, tokios virtualių spintų programėlės veiktų efektyviau, kadangi visi duomenys, skirti pritaikyti drabužį prie žmogaus, būtų apdorojami greičiau.
Akivaizdu, kad jau šiandien turime daugybę įdomių ir inovatyvių sprendimų, kurie padeda sutaupyti laiko ir gyventi patogiau, tačiau turint reikiamas technologijas, šie sprendimai galėtų veikti nepriekaištingai.
