Pasak IT inžinerijos eksperto Ramūno Liuberto, šiuolaikiniai vartotojai yra nuolat prisijungę prie interneto, juos supa galybė išmaniųjų įrenginių, tad jiems būtina visapusiška apsauga internete.
„Jei kalbame apie antivirusines programas, baziniai saugumo sprendimai apsaugo nuo kompiuterinių virusų, šnipinėjimo programų ir įsilaužimų – tai yra kibernetinio saugumo pagrindas. Tačiau prieš dešimt metų per nešiojamas laikmenas plitusius virusus jau seniai išstūmė internetu plintančios grėsmės, kurioms pasitelkiami nauji metodai ir išnaudojamos visai kitos saugumo spragos, tad pažangūs apsaugos sprendimai yra šiuolaikinio vartotojo prioritetas“, – komentuoja R. Liubertas.
Fiktyvios nuorodos
Apsipirkimas el. parduotuvėse tapo tokiu įprastu dalyku, kad tam nebeskiriame ypatingo dėmesio. Pasak eksperto, praradę budrumą galime užkibti ant sukčių kabliuko: internete apstu fiktyvių el. parduotuvių, skirtų išvilioti vartotojų pinigus ir apkrėsti įrenginius kenksmingomis programomis.
„Saugesniam apsipirkimui internete rekomenduojama naudoti visapusiškos apsaugos sprendimus, kurie užtikrina el. mokėjimų ir naršyklės ryšio apsaugą, taip pat atpažįsta kenksmingas interneto svetaines ir įspėja vartotoją“, – pataria R. Liubertas.
Sukčiavimo atakos (angl. „Phishing“) yra populiarus būdas išvilioti vartotojų duomenis ir pinigus. Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau skelbiama apie SMS žinutėmis platinamas kenksmingas nuorodas, vedančias į fiktyvią banko svetainę, kur vartotojui suvedus prisijungimo duomenis sukuriama nauja Smart ID paskyra, ir tokiu būdu sukčiai pasisavina nemenkas pinigų sumas.
Saugumo specialistai pataria būti budriems ir nespausti nuorodų, pateikiamų trumposiose žinutėse ar el. laiškuose, net jei jie siunčiami iš neva oficialių šaltinių. Gavus tokią informaciją apie iš pirmo žvilgsnio atrodantį svarbų pranešimą ar būtinus pakeitimus vartotojo paskyroje, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti savo el. bankininkystės paskyroje, ar tokį pranešimą iš tikrųjų gavote. Joks bankas nesiunčia pranešimų su nuorodomis, kuriose ragintų prisijungti prie savo paskyros ar suvesti prisijungimo duomenis.
Taip pat rekomenduojama rinktis pažangius saugumo sprendimus, kurie atpažįsta sukčiavimo atakas ir neleidžia vartotojams patekti į kenksmingas svetaines: šiuo konkrečiu atveju pažangi antivirusinė programa identifikuotų SMS žinutę kaip kenksmingą, taip pat spaudžiant nuorodą perspėtų vartotoją apie potencialiai kenksmingą svetainę.
Gamyklinės duomenų apsaugos jau seniai nebepakanka – būtina rinktis interneto apsaugos sprendimus tiek kompiuteriams, tiek išmaniesiems telefonams. Pastarųjų apsauga yra itin aktuali, nes vis daugiau vartotojų naudojasi mobiliąja bankininkyste, telefone tikrina el. paštą, apsipirkinėja ir atlieka daugybę kitų svarbių operacijų.
Internetinės parduotuvės ir apgaulingos nuolaidos
„Dauguma pirkėjų yra linkę rizikuoti radus patrauklų pasiūlymą ir prekes įsigyti nesaugiose parduotuvėse ar nepatikimose elektroninėse svetainėse“, – teigia R. Liubertas.
Neretai užsienyje veikiančios elektroninės parduotuvės, siūlančios ypatingai dideles nuolaidas, gali užkrėsti vartotojo kompiuterį kenkėjiškomis programomis arba pasisavinti pirkėjo elektroninės bankininkystės duomenis, vykdant sukčiavimo apsimetant (angl. „Phishing“) atakas.
Jeigu svetainės adresas atrodo įtartinas, o URL atpažįstamas kaip nepatikimas – reikėtų sunerimti. Internetiniai sukčiai gali imituoti žinomų parduotuvių, tokių kaip „Amazon“ arba „Ali Express“ svetainių adresus, naudojant itin panašius pavadinimus.
Toks sukčiavimas apsimetant yra skirtas išvilioti budrumą praradusių pirkėjų duomenis. Itin didelės nuolaidos taip pat gali rodyti, jog svetainė yra nepatikima. Prieš pateikiant savo elektroninės bankininkystės duomenis įsitikinkite, kad svetainė naudoja saugius ir duomenis šifruojančius HTTPS protokolus, kurie šifruoja ir saugiai perduoda jūsų duomenis iš internetinės naršyklės į banko puslapį.
Jeigu dažnai perkate internetu, arba esate linkę pasinaudoti akcijų metu teikiamais pasiūlymais, rinkitės interneto apsaugą su el. mokėjimų ir naršyklės ryšio apsauga. Kuriant savo paskyras el. parduotuvėse naudokite sudėtingus slaptažodžius, o esant galimybei įgalinkite dviejų veiksnių identifikavimo metodą savo įrenginiuose ir programėlėse.
