Žymės šiemet anksčiau buvo aptiktos Kresvel Kragse (angl. Creswell Crags) – uždarame kalkakmenio tarpeklyje Jungtinėje Karalystėje, kuriame yra urvas, žmonių naudotas dar ledynmečio metu, sako Kresvel Kragso muziejaus ir paveldo centro atstovai. Žmonės urvu taip pat naudojosi ir viduramžiais – ir tuo laikotarpiu padengė jo sienas bei lubas vadinamosiomis „raganų žymėmis“ – „apsauga“ nuo piktųjų dvasių ir raganų.
Vasarį urvo tyrėjų komanda ištyrė ant urvo sienų esančius ženklus, kurie anksčiau buvo nepastebėti arba palaikyti šiuolaikiškais grafičiais. Tolesnis tyrimas atskleidė šimtus ženklų. Tokie išraižyti ženklai viduramžių Jungtinėje Karalystėje buvo įprasti ir graviruojami apie duris, langus ir židinius – kad neleistų piktosioms dvasioms patekti į vidų.
Ola, kurioje buvo užfiksuota daugiausia „raganų žymių“, buvo neprieinama visuomenei – tačiau vietos pareigūnai, norėdami nuskaityti ženklus ir sukurti virtualų turą po šią įstabią vietą, pasikvietė į pagalbą Šefildo Hallamo universiteto mokslininkus.
Apsauginiai „raganų raižiniai“ taip pat vadinami apotropiniais ženklais – pagal graikų kalbos žodį „apotrepein“, reiškiantį „nusisukti“. Ženklų įvairovė urve tikrai gausi, ir čia netrūksta nuorodų į mergelę Mariją – užrašų „PM“ (lot. „Pace Maria“) ir dvigubos „V“ (angl. „Virgin of Virgins“). Kai kurių ženklų dizainas primena dėžes, labirintus ir įstrižines linijas – manoma, tai turėtų simbolizuoti spąstus blogiui.
Tačiau ženklų yra ne ant visų olos sienų. Manoma, kad archeologai, atradę ir atkasę urvą XIX a., išplėtė jo erdves ir galbūt sunaikino kai kuriuos jo paviršius, ant kurių būta žymių. Tačiau likę šimtai apsauginių raižinių sudaro gausiausią „raganų ženklų“ kolekciją Didžiojoje Britanijoje.
Universiteto tyrėjai nuskenavo sienas technologija, vadinama lidaru, kuri sukuria žemėlapius siųsdama lazerio spindulius į paviršius ir išmatuodama atspindėtą šviesą. Taip bus sukurtas virtualus trimatis urvas, kuris pavers ženklus prieinamus visuomenei ir mokslininkams. Komanda neseniai parengė animacinį virtualios turo apžvalgą ir pasidalino ja „Vimeo“ platformoje:
Manoma, kad kalkakmenio urvas susiformavo natūraliai, 260 milijonų metų senumo uolai patiriant vandens sukeltą eroziją, trukusią šimtus tūkstančius metų, portalui „Live Science“ teigia Kresvelo paveldo trestas.
„Urve rasti artefaktai yra daugiausia iš ledynmečio laikų – kai gyvūnai ir ankstyvieji žmonės apsigyveno ten. Radiniai apima tokių gyvūnų, kaip hienos ir arkliai, kaulus bei ankstyvųjų žmonių naudotus titnago įrankius, – teigiama pranešime. – Svarbiausias radinys yra ankstyviausias meno, kuriame jau naudojamos spalvos, pavyzdys Didžiojoje Britanijoje – arklio forma, įbrėžta į kaulą ir nudažyta ochra – ir jo amžius siekia daugiau nei 12 000 metų“.
„Raganų žymės“ buvo į urvo sienas buvo įrėžtos XVI – XIX amžiuose – greičiausiai vietinių žmonių, kurių vėlesnės kartos laikui bėgant papildė jau esamus ženklus. Tačiau nežinoma, kas tuos žmones motyvavo urvo sienas ir lubas išraižyti šitiek apsauginių ženklų sluoksnių. Gali būti, kad jie buvo raižomi žuvus pasėliams ar ligų protrūkio metu – o galbūt žmonės į urvą žiūrėjo kaip į vietą, per kurią piktosios dvasios iš po žeme esančio pragaro galėtų prasiveržti į paviršių, sako „Istorinės Anglijos“ generalinis direktorius Duncanas Wilsonas.
„Net ir vos prieš du šimtus metų Anglijos kaimas labai skyrėsi nuo dabartinių laikų – mirtis ir ligos buvo kasdieniai palydovai, o blogio jėgas buvo galima lengvai įsivaizduoti glūdinčias tamsoje, – vasarį pranešime teigė D.Wilsonas – Galime tik spėlioti, ko Kresvelo žmonės bijojo kaip galinčio ištrūkti iš šio požeminio urvo“.
