Pašnekovai įvardijo keturias pagrindines apgaules, kurias sukčiai naudoja, siekdami išvilioti jūsų pinigus. Tai skambučiai, laiškai, pasiūlymai investuoti bei neegzistuojančios internetinės parduotuvės, skelbimai. Aptarkime kiekvieną iš šių schemų.
Lietuvos paštas: „naudojami papildomi psichologinio spaudimo veiksniai“
Labai populiarus, visame pasaulyje paplitęs bei kasmet bendrovėms šimtamilijoninius nuostolius sukeliantis sukčiavimo būdas – laiškai su tiksliu nurodymu atlikti mokėjimo pavedimą, pasisavinus direktoriaus tapatybę.
Tačiau ši apgavystė nėra pavojinga tik bendrovėms. Sukčiai neretai taikosi ir į pavienius gyventojus bei siunčia jiems laiškus su panašiu turiniu – su nurodymais atlikti skubius pavedimus ar nurodyti asmens, prisijungimo duomenis.
Lietuvos paštas teigia, jog iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad kas nors gali taip lengvai apsigauti ir atlikti didžiulius (ar mažesnius) mokėjimus, remdamiesi ir patikėdami el. laišku, tačiau reikia turėti mintyje, kad laiškas – tik vienas iš šio sukčiavimo elementų.
Bandant apgauti naudojami ir papildomi psichologinio spaudimo veiksniai – skubinimas, spaudimas. Atlikti tam tikrus veiksmus gali būti raginama pasitelkiant ir teigiamus pažadus – jeigu užduotis bus įvykdyta greitai bei konfidencialiai, darbuotojas sulauks paskatinimo.
„Dažnu atveju, patekus į stresinę situaciją, sumažėja ar netgi dingsta budrumas, pastabumas. Taip nėra atkreipiamas dėmesys į keistą laiško turinį ar tai, koks tikrasis paštas yra nurodomas po nurodyta netikra pavarde laiško gale. Dažniausiai jis niekaip nėra susijęs su tuo žmogum ar bendrove, kurios vardu tariamai sukčius rašo“, – teigia pašnekovas.
Skambučiais dar vis gaji sukčiaus apgavystė
Nors apie sukčių skambučius yra kalbama jau labai seniai ir tai kažkam gali pasirodyti pasenę, tačiau, policijos teigimu, šių atvejų dažniausiai vis tiek pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių. Sukčiai vis naudoją tą pačią ir seną schemą: skambina ir teigia, jog artimąjam nutiko nelaimė – jei nori jam pagelbėti, turi pervesti tam tikrą sumą pinigų.
Policijos teigimu, tai yra antra dažniausia apgavystė, kurią pastaruoju metu tenka tirti nukentėjus žmonėms.
Ne vieną kartą sukčiai naudojo ir SMS žinutes išgauti žmonių asmens duomenis, prisijungimus ar prieidami tiesiogiai prie pinigų banko sąskaitose. Tam kartais, pavyzdžiui, užtenka paspausti nuorodą, kurią tariamai gavote iš banko su prašymu atsinaujinti savo banko programėlę internete. Atsidarę nuorodą ir suvedę savo prisijungimo duomenis, sukčiams atveriate savo banko sąskaitą. Žala kartais būna padaryta negrįžtamai. Kadangi sukčiai greitai persiveda ar išgrynina pinigus.
Investuok – sekantį mėnesį mėgausies dvigubu pelnu
Lietuvos bankų ekspertų teigimu pastaruoju metu daugėja investicinio sukčiavimo schemos. Tam, kad sudomintų auką, sukčiai, dažniausiai prisistatantys investavimo bendrovių atstovais, pasiūlo pradėti investuoti nuo santykinai nedidelių sumų, pavyzdžiui, 200 eurų. Bendravimui dažniausiai pasitelkiama „Skype“ programėlė, pokalbis apie investavimą neretai vyksta rusų kalba.
Specialiai sukurtose paskyrose gali būti rodomos suklastotos ataskaitos, iliustruojančios neva labai greitą grąžą, todėl auka raginama investuoti čia ir dabar.
Ne viskas, kas skamba gerai yra gerai, tačiau kartais žmonėms susivilioja tokių pasiūlymų ir pakliūna į sukčių pinkles. Aišku, to žadėto greito pelno taip ir nesulaukia.
Vilioja žemomis kainomis internetinėse parduotuvėse
Ne ką mažiau populiaresnė apgavystė yra neegzistuojančios internetinės parduotuvės ar skelbimai socialiniuose tinkluose.
Sukčiai dažniausiai nurodo gan žemas kainas siūlydami tariamai aukštos kokybės ir žinomų prekės ženklų produktą. Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų.
Kartais sukčiai žemas kainas grindžia, jog tai – didysis išpardavimas ar pritaikomos didelės nuolaidos. Apsidžiaugę tokiu pasiūlymu, kartais žmonės praranda budrumą ir nebepastebi detalių. Tai, kad internetinės parduotuvės adresas yra apgaulingas ar nurodyti netikri kontaktai.
Visi pašnekovai pataria stengtis išlaikyti budrumą, kad ir koks gautas pasiūlymas ar daromas spaudimas. Nes naudodamiesi jūsų pažeidžiamumu, sukčiai gali išvilioti nemažas sumas iš jūsų banko sąskaitos. Taip pat priduriama nepasitikėti žmogumi, kuris yra kitame telefono gale. Geriausia visada įsitikinti informacijos patikimumu. Nes kai kada sukčiaus padarytos pasekmės būna negrįžtamos.
