Slaptažodis „1234“, gimimo data ar pavardė – ne pati geriausia mintis
Pirmiausia, slaptažodžiai. Kai kuriais atvejais sukčiams net nereikia daug vargti, norėdami pasiekti jūsų asmeninę informaciją – jie tiesiog atspėja jūsų socialinių tinklų ar elektroninio pašto slaptažodį. Vis dažniau tam tikros programos ar svetainės, jums registruojantis nurodo, jog būtinai slaptažodyje turi būti bent viena didžioji raidė, simbolis ir skaičius. Tačiau reikėtų nepamiršti šios taisyklės naudoti kiekvieną kartą, kai kažkur kuriatės naują slaptažodį.
Labai svarbu nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse ar programose, kuriose jo reikia. Mat sukčiai atspėję ar įsilaužę į vieną iš jūsų paskyrų, labai lengvai galės pasiekti ir kitas. Taip pat patartina slaptažodžius reguliariai keisti.
Lygiai taip pat svarbu akcentuoti, jog, jei dirbate kompiuteriu, prie kurio turi prisijungimą ir kiti asmenys, geriausia būtų neišsaugoti savo slaptažodžių naršyklėje. Kadangi bet kas priėjęs prie kompiuterio, galės prisijungti prie svetainių, kuriose turit savo paskyrą ir yra jūsų asmeninių duomenų.
Elektroninio pašto saugumas
Labai svarbu stipriu slaptažodžiu apsaugoti ne tik aktyviai naudojamą elektroninio pašto paskyrą. Ne ką mažiau svarbu pasirūpinti nebenaudojamos pašto dėžutės saugumu. Reikėtų pasitikriti, ar jūsų pašto niekas nepasisavino. Tokiu atveju sukčiai perims visus jūsų senus susirašinėjimus ir duomenis.
Pasitikrinti, ar niekas nenulaužė jūsų elektroninio pašto paskyros, galite labai lengvai šioje svetainėje: haveibeenpwned.com Tiesiog įveskite savo el. pašto adresą ir sužinokite, ar jūsų duomenimis niekas nesinaudoja. Tai reikėtų daryti reguliariai kaip ir slaptažodžio keitimą.
Taip pat labai svarbu neatidarinėti el. laiškų, gautų nuo nepažįstamų asmenų ir tuo labiau neatidarinėti neaiškių juose prikabintų failų. Elektroniniu paštu gali pasiekti labai daug nereikalingo turinio – reklaminiai pranešimai, pasiūlymai, kitokie laiškai. Su jais gali atkeliauti ne tik virusai, tačiau atsidarius siūlomus link’us ir tuo labiau suvedus kažkokius savo duomenis, galite pakliūti į sukčių pinkles.
Viena raidė gali kainuoti visus pinigus banko sąskaitoj
Atsidarę kažkokią svetainę, būtinai pažiūrėkit į jos adresą ir įsitikinkite, jog jis tikras. Neretai piktavaliai sukuria panašaus vardo identiškos išvaizdos interneto svetaines, norėdami taip nori įvilioti į fiktyvią svetainę ir išgauti jūsų duomenis.
Ypatingai būkite atidūs naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, kurioms reikia nurodyti savo banko duomenis. Kartais sukčiai atsiunčia žinutes ar laiškus su prašymu atnaujinti kažkokius banko duomenis. Geriausia iš viso neatidarinėti tokių link’ų ir atsidarius naršyklę susivesti adresą patiems. Tačiau atsidarėte, būtinai pažiūrėkite, ar svetainės adresas yra tikras. Sukčiai visada naudoja panašaus vizualo svetaines, tad iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti gerai. Tačiau įsižiūrėjus į svetainės adresą, kartais gali trūkti vienos raidės, o jums, suvedus banko duomenis, tai gali kainuoti visus pinigus sąskaitoje.
Lygiai taip pat svarbu programas ar jų atnaujinimus siųstis tik iš oficialių gamintojų interneto svetainių. Atsisiuntus tai iš neaiškių puslapių ar gavus kažkokį pranešimą, galite kartu parsisiųsti virusą arba sukčiams atidengti savo duomenis, kurių jiems reikia.
„Stebuklų nebūna“: atkreipkit dėmesį į kainą
Internetinėse parduotuvėse ne visada galima nusipirkti norimą prekę ar paslaugą. Jei nebūsite saugūs, gausite tik sukčiaus apgaulę. Kai kurios žemos kainos ar nuostabiai geri pasiūlymai sugundo žmones ir jie pernelyg daug neįsigilinę puola pirkti. Visada palyginkite ir apsvarstykite, ar tikrai tai logiška ir realistiška kaina. Sukčiai dažniausiai sukurdami tobulai gerą pasiūlymą taip pasisavina jūsų siųstus pinigus, o prekė ar paslauga taip ir nepasiekia jūsų.
Lygiai taip pat svarbu pasižiūrėti, kokioje svetainėje ar internetinėje parduotuvėje yra šis pasiūlymas. Peržiūrėkit svetainės adresą, ypatingai, jei manote, jog lankotės populiarioje ir žinomoje internetinėje parduotuvėje.
Taip pat jei perkate iš kažkokio žmogaus ar pamatę reklamą socialiniuose tinkluose, paprašykite kiek įmanoma daugiau pardavėjo identifikavimo duomenų: gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninis paštas. Nepasitikėkit tuo, ką girdit, ir tuo, ką pasakoja. Žmonės kartais moka labai gražiai ir įtikinamai kalbėti.
Saugokit asmens duomenis
Sukčiai neretai naudojasi paprasta gudrybe: apsimesdami, pavyzdžiui, socialinių tinklų administratoriais, atsiunčia laišką ar pranešimą su prašymu nurodyti savo prisijungimo duomenis. Nesiųskite savo duomenų, pirmiausia, neįsitikinę, ar tikrai jie keliauja ten, kur jūs galvojate. Lygiai tas pats galioja su prisijungimais prie elektroninės bankininkystės ar tapatybės duomenų dalijimusi.
Socialiniai tinklai. Nepamirškite, kad viešai parašyta informacija yra pasiekiama visiems. Policijos teigimu, dar vis susiduriama su atvejais, kai žmogus išvažiavęs atostogauti, suskuba tuo pasidžiaugti su savo draugais socialiniame tinkle. Taip aiškiai išduoda, kad greičiausiai namuose nieko nėra. Tokių atvejų retėja, tačiau dar vis pasitaiko, jog grįžę randa namus apvogtus. Stebėkite, kur, kada ir kokia yra skelbiama informacija.
Jei bendraujate su nepažįstamais žmonėmis, neišduokite savo gyvenamosios vietos adreso, asmeninių duomenų, savo slaptažodžių, prisijungimų prie kažkokių svetainių.
