Nacionalinis kibernetinio saugumo centras skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje kas savaitę vidutiniškai buvo įvykdoma apie 1000 kibernetinių atakų. O gyventojų apklausos rodo, kad net 93 proc. šalies gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais.
El. mokymų vaikams apie saugų elgesį internete „Moki–Moku“ įkūrėjas Darius Juravičius sutinka, kad nereiktų stebėtis, jog ne visi vaikai žino, kaip saugiai elgtis internete. Juk dažnu atveju patys tėvai nepaiso saugaus elgesio internete taisyklių, o jų nežinodami ar jas ignoruodami nesugeba tinkamai paruošti ir vaikų. Pavyzdžiui, suaugusieji vis dar laisvai dalinasi savo asmenine informacija, nuotraukomis viešoje erdvėje.
Ekranas sukuria apgaulingą saugumo jausmą
„Faktas, kad ir suaugusieji ne visada mato grėsmę bet kur dalinantis asmenine informacija. O tokiais atvejais, jei esi piktavalių taikinys, pastariesiems labai lengva apie tave susirinkti norimą informaciją. Kartais – ne tik tiesiogiai, bet ir per draugus ar draugų draugus“, – kalbėjo saugaus interneto specialistas.
Prieš pradedami rūpintis vaiko saugumu internete tėvai turėtų patys pirma pasirūpinti, kad jų pačių paskyros, slaptažodžiai būtų saugūs ir sunkiai įveikiami. Kartu tėvai raginami suprasti, kad internete sutiktas asmuo gali būti visai kitoks nei prisistato.
„O tada reikėtų jau ir vaikams vis priminti, kad nepažįstamasis internete yra lygiai toks pats, kaip nepažįstamas realiame gyvenime. Žinoma, ekranas sudaro šiokį tokį saugumo įspūdį, bet ir čia reikėtų būti atsargiam“, – įspėjo D. Juravičius.
Auklėjant vaikus taip pat reikėtų nepamiršti pakalbėti ne tik apie kriminalines grėsmes, bet ir apie bendravimo kultūrą internete. Juk patyčios virtualioje erdvėje taip pat gali viena iš didelių vaiko problemų, sukeliančių nemalonių socialinių ir psichologinių pasekmių.
Vaikams – specialios aplinkos išmaniuosiuose įrenginiuose
D. Juravičius patarė tėvams savo asmeniniuose išmaniuosiuose įrenginiuose, kuriais leidžia naudotis atžaloms, įdiegti vaikiškas aplinkas. Tai padarius galima ramiau patikėti savo įrenginius mažiesiems, nebijant, kad šie tyčia ar netyčia kažką įsigis internetu. Vaikiškos aplinkos taip pat leidžia kontroliuoti, kokį turinį išmaniuoju įrenginiu gali pasiekti nepilnamečiai.
„Be to, reikėtų apskritai atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta ekranuose, kai prie jų sėdi vaikai. Vien laiko ribojimas nepadeda išvengti neigiamą poveikį vaikams turinčio turinio ar įtartinų pažinčių“, – pridėjo jis.
Mokymų apie saugų elgesį internete kūrėjas taip pat pabrėžė, kad rūpinantis vaiko gerove svarbu ne tik jį įspėti ir apmokyti apie grėsmes internete, bet ir nuolat su vaiku kalbėti apie laiką internete: „Jau dabar turime daug priklausomų nuo interneto vaikų. Nors tėvai ir stengiasi riboti vaikų laiką virtualioje erdvėje ir nustato skirtingas taisykles, to neišvengiame. O per ilgai būnant internete, gali nukentėti ir socialiniai įgūdžiai“.
Patys tėvai prisigaudo virusų
Projekto „Augu internete“ savanoriai pastebi, kad bendraujant su vaikais, pastariesiems daug klausimų apie saugumą internete nekyla. Dažniausiai kaip tik jie nustemba išgirdę, kad internete gali būti nesaugu ar tykoti pavojai. Tėvai turėtų suprasti, kad jaunosios kartos gyvenime internetas turi kitokią prasmę.
Vaikams – tai socialinio gyvenimo dalis. Todėl bendraudami ir auklėdami mažuosius tėvai turi suprasti interneto svarbą jiems. Kita vertus, suaugusieji neturi pamiršti priminti, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais tiek gatvėje, tiek interneto erdvėje: papasakoti mažiesiems, kada ar kur didesnė tikimybė pakliūti į pinkles.
„Augu internete“ savanoriams tenka išgirsti ir vaikų istorijų, kur patys tėvai nežino, kaip apsaugoti savo įrenginius nuo galimų grėsmių. „Dažnai patys vaikai pasidalina nutikimais, kai jų tėvai besinaudodami savo išmaniaisiais prietaisais prisigaudo virusų“, – pastebi savanoriai.
Neretai suaugusieji patys daro elementarių saugimo klaidų, o nežinodami pagrindinių taisyklių negali perduoti reikalingos informacijos ir savo vaikams.
Viena iš dažniausių tėvų klaidų – duoti savo įrenginius vaikams, nepagalvojus, kad įrenginyje suvesti vieno banko kortelės duomenys. Tokiu atveju vaikai, net ir nežinodami, gali kaip reikiant papurtyti tėvų pinigines.
Patarimai tėvams
Projekto „Augu internete“ atstovai patarė, kad prieš išleisdami vaikus į interneto pasaulį tėvai pirmiausia turėtų paruošti įrenginius vaikams naudoti: nustatyti laiko kontrolę, parinkti programėles, prieš jas įdiegiant perskaityti visas sąlygas, įsidiegti programas, kurios gali padėti stebėti vaiko veiklą internete.
Dar viena būtina priemonė – nuolatinis bendravimas su vaiku: mokyti jį, kaip veikia internetas, nustatyti taisykles, jų laikytis, supažindinti vaiką su įvairiais galimais scenarijais, pranešti, kokiose svetainėse galima lankytis, į kokias žinutes atsakinėti, į kurias – ne.
Vaikus nuo mažų dienų taip pat reikia mokyti, kaip perskaityti diegiamų programėlių taisykles, kartu su vaikais aptarti programėles, o kartu nepamiršti stebėti, ką vaikas veikia internete. Kol kas dar ne visi suaugusieji supranta, kad taip pat nederėtų lengva ranka dalytis virtualioje erdvėje asmenine informacija.
Pasak „Augu internete“ savanorių, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vaikai, kyla, kai šie daro internete bet ką, neatsiklausę tėvų, nes taip elgiasi ir jų draugai: komentuoja ir kelia nuotraukas į internetą, nesuprasdami, kokios gali būti pasekmės. Čia savo pavyzdžiu vaikams turėtų būti patys tėvai: neskelbti per daug asmeninės informacijos, bendrauti pagarbiai, neužklysti į neaiškaus pobūdžio svetaines.
