Vienas akivaizdžiausių atliktame tyrime matomų per porą metų įvykusių pokyčių – kone dvigubai išaugęs (nuo 16 proc. iki 30 proc.) 2016 m. įteisintų internetinių lošimų populiarumas.
Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, iš nuotolinių lošimų organizatorių gautos bendrosios pajamos, palyginus 2018 m. ir 2019 m. pirmų pusmečių rezultatus, augo 41,84 proc. ir 2019 m. pirmą pusmetį sudarė 17 452 516 Eur.
Nors internetiniai lošimai yra lengviau pasiekiami ir jų populiarumas auga, iš apklausos rezultatų matyti, kad dažniausiai pirmą kartą lošti pabandoma automatų salone – 34 proc. lošiančiųjų (2017 m. – 26 proc.), lošimo namuose (kazino) – 22 proc. (2017 m. – 25 proc.), lažybų punkte – 19 proc. (2017 m. – 17 proc.). Vieno apsilankymo lošimų organizavimo vietoje metu ar lošiant internetu vidutiniškai išleidžiama iki 20 Eur.
71 proc. apklaustųjų nurodė, kad lošimų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui lošti (2017 m. – 74 proc.). Reklamos priešininkų nei šalininkų yra daugiau visose socialinėse demografinėse grupėse. Akivaizdu, kad lošimų reklama turi didelės įtakos žmonių pasirinkimams. Seimas priėmė nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis bus detaliau ir griežčiau reglamentuota azartinių lošimų reklama.
Apklausa parodė, kad daugėja manančių, jog azartinių lošimų pasiūla Lietuvoje per didelė: 2017 m. taip manė 29 proc. visų apklaustųjų, o 2019 m. – net 36 proc. visų respondentų. Kadangi azartiniai lošimai yra vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų, galinčių sukelti priklausomybę, kaip viena veiksmingiausių pagalbos priemonių turintiems problemų dėl lošimų asmenims – įsteigtas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras (registras). Apklausos metu dauguma, t. y. 66 proc. apklaustų gyventojų žinojo, kad asmuo gali pateikti prašymą apriboti jo galimybę lošti. Nuo 2017 m. žinančių skaičius išaugo 5 proc.. Daugiausia apie tai žino jauni, aukštąjį išsilavinimą turintys vyrai.
Šiuo metu Priežiūros tarnyboje gauti 10347 asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti, iš kurių 94 proc. pateikė vyrai, 6 proc. – moterys. Daugiausiai prašymų yra pateikę asmenys nuo 18 iki 40 m. (86 proc.).
Matydama didelį poreikį supažindinti nepilnamečius su azartinių lošimų keliama priklausomybės rizika, pastaruosius kelerius metus Priežiūros tarnyba aktyviai vedė paskaitas ir seminarus moksleiviams visoje Lietuvoje. Didelis dėmesys buvo ir tebėra skiriamas ir socialinei azartinių lošimų reklamai. Apklausos duomenys parodė, kad pirmą kartą lošti pabandžiusių nepilnamečių skaičius, lyginant su 2017 m. sumažėjo 5 proc., kas per dvejus metus yra nemažai. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad pirmą kartą lošti pabandžiusių asmenų 18-24 m. amžiaus grupėje skaičius nuo 2017 m. iki 2019 m. išaugo nuo 43 proc. iki 52 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad moksleivių supažindinimas su lošimų keliamais pavojais ir rizika duoda teigiamų rezultatų, šiuo metu didelis dėmesys skiriamas ir studentų švietimui.
42 proc. visų apklaustųjų neturėjo nuomonės apie azartinių lošimų svarbą valstybės ekonomikai (mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, darbo vietų kūrimas). Priežiūros tarnybos duomenimis, per 2018 m. lošimų ir loterijų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 17 207 000 Eur loterijų ir lošimų mokesčio, iš kurių 5 085 599 Eur sudarė didžiųjų loterijų organizatorių sumokėtas loterijų ir lošimų mokestis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tarp 500 daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą sumokėjusių įmonių patenka keturios azartinius lošimus ir didžiąsias loterijas organizuojančios bendrovės.
Be to, didžiųjų loterijų organizatoriai per 2018 m., vykdydami Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo reikalavimą, labdarai ir paramai skyrė 8 410 911 Eur.
Atlikta apklausa atskleidė ir Lietuvos gyventojų dalyvavimo loterijose įpročius.
2019 m. loterijose nurodė dalyvaujantys 51 proc. apklaustųjų, kai 2017 m. loterijose dalyvavo 71 proc. apklaustųjų. Kitaip negu azartiniuose lošimuose, loterijose daugiau dalyvauja vidutinio amžiaus (40-49 m.) kaimuose gyvenančios moterys (56 proc.).
Nors loterijos, kaip ir lošimai, organizuojamos ir internete, absoliuti dauguma, t. y. 90 proc.. dalyvaujančių loterijose, kaip ir 2017 m., bilietus perka parduotuvėje, vieno apsipirkimo metu išleisdami 1-5 Eur.
Kaip ir 2017 m., 2019 m. apklausa parodė, kad manančių, jog dalyvavimas loterijoje gali sukelti priklausomybę, yra 40 proc., priklausomybės sukelti negali – 46 proc..
64 proc. apklaustųjų nurodė, kad loterijų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui pirkti loterijos bilietus. Tokios pat nuomonės 2017 m. buvo 72 proc. respondentų.
Per 2019 m. I pusmetį pajamas iš azartinių lošimų veiklos gavo 11 lošimų organizatorių, vienai iš jų panaikinta licencija dėl bankroto bylos iškėlimo. Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje veikė 18 lošimo namų (kazino), 200 lošimo automatų salonų ir 146 lažybų punktai.
Per 2019 m. I pusmetį pajamas iš didžiųjų loterijų organizavimo veiklos gavo 8 bendrovės, vienai iš jų licencija buvo panaikinta pačios bendrovės prašymu.
