Vidutiniškai, internete praleidžiame 6 val. 42 minutes per dieną. Kaip knygoje „Data and Goliath“ teigia vienas garsiausių saugumo internete technologų Bruce Schneier, į kiekvieną prie tinklo prijungiamą įrenginį galima įsilaužti. Taip pat bet kokie duomenys, kuriais dalinatės internete, vieną dieną gali tapti vieši. Galbūt iš pirmo žvilgsnio toks pasisakymas atrodo gana aštrus, tačiau jis nėra neteisingas.
Maryland universiteto (JAV) duomenimis, naujas kibernetinis išpuolis pasaulyje įvykdomas kas 36 sekundes. O „Breach Level Index“ duomenimis, per dieną pažeidžiama beveik 6 mln. duomenų.
Asmeniniai duomenys medžiojami įvairiems tikslams. Tai gali būti kompanijos, kurios juos naudoja personalizuotai reklamai (o kuo tikslesnė reklama – tuo didesni šansai, kad ji suveiks). Tai gali būti įsilaužėliai, kurių tikslas – tapatybės vagystė, arba tiesiog banko duomenų vagystė nusavinti lėšoms.
Populiariausi asmeninių duomenų nusavinimo būdai
Populiariausi būdai, kaip iš žmonių pavagiami asmeniniai ir konfidencialūs duomenys.
Ransomware
Ransomware yra išpirkos reikalaujančio kenkėjiško programinio kodo šeimos virusai. Jų pagrindinis tikslas – užšifruoti jums svarbius dokumentus tam, kad būtų galima paprašyti išpirkos. Kai ransomware įdiegiamas sėkmingai, nusikaltėliams jis gali uždirbti tūkstančius. Ransomware gali būti platinami su SPAM el. laiškais ir per užkrėstas interneto svetaines.
Šio kenkėjiško programinio kodo panaudojimo galimybės – praktiškai beribės, todėl jis pirmauja pasaulyje. Anot specialistų, ransomware per metus įsilaužėliams uždirba bent milijardą JAV dolerių.
Phishing atakos
Šios duomenų vagystės atakos tikslas – gauti jūsų prisijungimo vardą, slaptažodį ar kreditinės kortelės duomenis. Joms paprastai naudojami el. laiškai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip siunčiami iš banko ar kitos rimtos organizacijos. Nurodoma kažkokia svarbi priežastis, kodėl jums reikėtų duomenis suvesti. Pavyzdžiui, kad pasibaigė jūsų sąskaitos galiojimas ir, jeigu nesuvesite savo duomenų, sąskaita bus užblokuota.
Kompiuterių virusai
Šios kenkėjiškos programos nuo paprastų skiriasi tuo, kad gali plisti pačios. Virusai gali sunaikinti kompiuteryje esančią informaciją, netgi atlikti atakas prieš kitus kompiuterius (jums to nežinant), ar perimti kompiuterio valdymą. Dažniausiai virusai plinta el. paštu ir būna prisegti prie įvairių programų, kurias įdiegus, aktyvuojamas ir virusas.
Paprasti patarimai, kaip sumažinti pavojus internete
Į saugumą internete reikėtų žiūrėti paprastai: kaip nepaliekame namų neužrakintų, taip reikėtų visuomet pasirūpinti ir savo kibernetinio gyvenimo apsauga. Pavojai internete yra jo naudojimosi kaina, tačiau tai nereiškia, kad reikėtų visiškai atsisakyti interneto. Siūlome keletą patarimų, kurie sumažins rizikas.
Nesidalinkite per daug. Viskas, ką patalpinate internete, anksčiau ar vėliau gali tapti vieša, keliauti iš rankų į rankas jums to nė neįtariant. Todėl gerai pagalvokite, kuo norite dalintis, ir ar ateityje tai negali pakenkti jums ar jūsų artimiesiems. Jokia saugumo priemonė nepadės, jeigu kiekvieną asmeninio gyvenimo detalę, pavyzdžiui, viešinsite „Facebook“.
Naudokite stiprius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikaciją (2 factor authentication, 2FA). Geriausia praktika – nenaudoti to paties slaptažodžio visiems prisijungimams. Tuomet įsilaužus į vieną paskyrą, bus galima pasiekti visas kitas, kurioms naudojate tą patį slaptažodį. Stiprus slaptažodis turi būti sudarytas iš bent 15 simbolių, kuriuos sudaro didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai, įvairus simboliai ir ženklai.
Nuolat atnaujinkite programinę įrangą. Jeigu naudojate antivirusinę programą, tačiau jos niekada neatnaujinate, galima sakyti, kad nenaudojate nieko.
Kritiškai vertinkite konfidencialios informacijos pateikimo prašymus. Jeigu gaunate laišką, kuriame prašoma suvesti asmeninius duomenis, patikrinkite, kas yra to laiško siuntėjas. Paprastai, nei bankai, nei kiti tinklalapiai tokių laiškų nesiunčia.
Atsargiai spauskite ant nuorodų, nesisiųskite įtartinų failų. Jie gali būti užkrėsti virusais, kuriuos naudodami įsilaužėliai jums nė neįtariant gali siurbti jūsų duomenis. Būkite ypač atsargūs, jeigu nuorodas ir failus gaunate iš nepažįstamųjų.
Apsipirkinėkite tik saugiuose tinklalapiuose. Saugūs puslapiai naudoja HTTPS protokolą, kuris yra ypač svarbus HTTPS internetinėms parduotuvėms, elektroninės bankininkystės sistemoms ir pan. HTTPS užtikrina naudotojų saugumą, nes visa asmeninė informacija yra užkoduojama ir apsaugoma nuo piktavališkų veiksmų.
Tai patikrinti galima labai paprastai: adreso laukelyje prie tinkalapio puslapio turi būti https://www.puslapiopavadinimas.com, o ne https://puslapiopavadinimas.com. HTTPS protokolą indikuoja ir spynelės ženklas šalia adreso.
Prieš įdiegdami nemokamas programėles, pasidomėkite, kokius duomenis jos renka apie jus, ir ką su jais daro. Nepamirškite, kad jeigu nemokate už paslaugą, vadinasi, jūs esate produktas. Paprastai tai būna nurodoma naudojimosi sąlygose. Taip, niekas nenori jų skaityti, bet tai yra vienintelis būdas sužinoti, kur keliauja jūsų duomenys.
Atsargiai naudokitės viešu WiFi. Jei kada nors naudojatės viešuoju WiFi kavinėje ar kur kitur, būkite ypač atsargūs. Turėkite, kad kiekvienas jūsų veiksmas gali būti stebimas, todėl venkite prisijungimų prie el. bankininkystės ar kt. puslapių, kuriuose reikia suvedinėti asmeninę informaciją.
Įsidiekite saugumo ir privatumo internete programėlių. Ekspertai rekomenduoja virtualaus privataus tinklo (angl. virtual private network, VPN) programas. Jų pasiūla – itin didelė, todėl lengvai išsirinksite sau tinkamą.
