Likus nedaug laiko iki 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių, viena Japonijos laboratorija importavo Ebolos virusą – kartu su dar keturiais nemaloniais kraujavimą sukeliančiais virusais.
Itin užkrečiamus patogenus praėjusio mėnesio pabaigoje iš nenurodomos užsienio šalies importavo Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas (NIID), priklausantis Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerijai – virusai bus saugomi itin didelio saugumo laboratorijoje Musašimurajos mieste, vakariniame Tokijuje.
Įsivežti į salose įsikūrusią valstybę itin užkrečiamas ligas gal ir neatrodo pati protingiausia idėja, tačiau toks importas yra bendrojo plano dalis – plano kovoti su galimu protrūkiu. Neseniai pranešus apie Ebolos viruso atvejus Konge, Japonija pagrįstai atsargiai vertina riziką, kylančią kitais metais priimant į Tokijo olimpines žaidynes atvykstančių daugiau nei 600 000 tarptautinių turistų.
Japonijos laikraštis „Ashai Shimbun“ 2018 m. lapkritį pranešė, kad Japonijos sveikatos institucijos nori gauti virusų pavyzdžių, kad galėtų sukurti geresnę infekcinių ligų tikrinimo sistemą dar prieš prasidedant žaidynėms. Taip pat teigiama, kad norint greitai ir tiksliai diagnozuoti pacientą netikėto protrūkio atveju, labai svarbu virusų pavyzdžių gauti kuo anksčiau.
Ebola yra virusinė hemoraginė karštinė, paveikianti žmones ir kitus primatus. Liga kilusi iš Afrikos, į pietus nuo Sacharos. Ebolos virusu užkrėstas asmuo paprastai patiria staigų karščiavimą, silpnumą ir raumenų skausmą. Galų gale, jei negydoma, infekcija sukelia vidinį kraujavimą – taip pat iš ausų, akių, nosies ar burnos. Vakarų Afrikoje nuo 2014 iki 2016 m. kilo didžiulis viruso protrūkis, kuris užkrėtė daugiau nei 28 600 žmonių, iš kurių mažiausiai 11 000 žuvo.
Visi penki NIID importuoti patogenai yra virusai, kurie lengvai perduodami ir gali sukelti hemoragines karštliges. Kartu su ebola laboratorija importavo virusus, atsakingus už Krymo-Kongo, Pietų Amerikos ir Marburgo hemoragines karštliges bei Lasos karštligę.
Dėl labai didelio užkrečiamumo virusai bus laikomi laboratorijoje, sertifikuotoje aukščiausio lygio biologinio saugumo atsargumo priemonėmis, vadinamomis BSL-4. Yra tik keletas BSL-4 laboratorijų, kurioms leidžiama turėti šiuos mirtinus virusus – įskaitant 10 laboratorijų JAV ir NIID laboratoriją Musašimurajamoje, Tokijuje.
Nepaisant griežtų atsargumo priemonių, Musašimurajamos gyventojai nebuvo labai patenkinti kiek netikėta penkių baisiausių pasaulio virusų kaimynyste. 2018 m. lapkritį, kai planas pirmą kartą buvo viešai aptariamas, vietiniai išreiškė susirūpinimą.
„Nesąmonė, kad valdžia liepia mums paklusti tokiam veiksmų planui dėl olimpinių žaidynių. Mes nerimaujame ir negalime to priimti“, – laikraščiui „Asahi Shimbun“ viešame susirinkime sakė vietos gyventojų asociacijos, gyvenančios netoli NIID saugyklos, atstovas.
Tačiau laboratorija, privalėdama patenkinti itin griežtą BSL-4 sertifikatą, neišvengiamai turi kruopščiai laikytis ypač griežtų saugos priemonių, įskaitant oro užraktus, pažangias oro filtravimo sistemas, naudoti ypatingus HAZMAT kostiumus su autonominėmis oro tiekimo sistemomis ir sekti kruopščiomis nukenksminimo procedūromis. Kaip apibūdina „Scientific American“, darbas su patogenais BSL-4 laboratorijoje kelia tokius pačius reikalavimus, kaip ir tyrinėjant ašigalių regionus ar kosminę erdvę.
Parengta pagal „IFL Science“.
