Miestas – didžiausias iki šiol rastas Izraelyje iš to laikotarpio, buvo rūpestingai suplanuotas. Manoma, kad jis driekėsi 65 hektarų plote ir turėjo 6 000 gyventojų. Kasinėjimai truko pustrečių metų.
Šis radinys pirmą kartą leidžia daryti išvadas apie regiono gyventojus, jų visuomenės struktūrą ir socialinę hierarchiją ankstyvajame bronzos amžiuje. Anot duomenų, gyventojai pirmiausiai vertėsi žemdirbyste. Po miestu per kasinėjimus, be to, atidengtos 7 000 metų senumo gyvenvietės liekanos.
Senovinis planavimas
Kasinėjimų vietoje buvo atidengtos gyvenamosios ir viešosios teritorijos, gatvės ir alėjos – bei įtvirtinimai. Tarp kitų atradimų – neįprasta ritualinė šventykla su sudegusiais gyvūnų kaulais (kas greičiausiai reiškia aukojimą), taip pat statulų, keramikos ir įrankių dalys.
Archeologai teigia, kad miesto gyventojai greičiausiai gyveno iš žemės ūkio ir prekybos su kitais regionais bei karalystėmis.
Anot tyrėjų, 5000 metų griuvėsių rafinuotumas rodo tikslingą miesto planavimą. Anot naujienų tarnybos KNA, tokio dydžio miestas nebūtų buvęs įmanomas be „vadovaujančios rankos ir administracinio mechanizmo“.
Šis radinys galėtų suteikti naujos informacijos apie tai, kada provincijų populiacijos pradėjo rinktis pietų Levanto rajone – šiandieniniame Izraelyje, Palestinos teritorijose, Jordanijoje ir dalyje Sirijos.
