Radinys buvo aptiktas Rollsbo miestelio apylinkėse netoli Geteborgo (šved. Göteborg) – ir iš pradžių buvo manoma, kad tai yra bronzos amžiaus kapas. Tačiau atlikus tolesnius kasinėjimus paaiškėjo, kad aplink falo formos akmenį buvo daugybė gyvūnų kaulų – bet ne žmogaus.
Tyrėjai dabar kelia hipotezę, kad gyvūnai galėjo būti rituališkai paaukoti 1800–500 m.pr.m.e.
Archeologė Gisela Ängeby vietiniam laikraščiui „Göteborgs-Posten“ sakė, kad neabejojama, jog uola yra būtent falo formos. „Ji turi išskirtinę falo formą. Kai pirmą kartą apžiūrėjau, pagalvojau – o Dieve, negali būti! Parodžiau nuotrauką kolegoms ir nėra jokių abejonių – uolos formą labai primena falą. Tikiu, kad esant sąsajoms su erekcija, uola buvo naudojama atnašaujant aukas ritualuose, susijusiuose su vaisingumo kultu“, – teigia mokslininkė.
Ir nors kai kam varpos formos akmenys gali pasirodyti neįprasti juokingi, iš tikrųjų jie nėra tokie jau reti. Tačiau net G.Ängeby pripažįsta, kad šis pusmetrio dydžio egzempliorius yra šiek tiek „ypatingas“. Visu pirma – savo detalumu ir realistiškumu. Antra – „Likę akmenys kompozicijos viduryje nėra kažkuo neįprasti, kaip ir pats falo simbolis. Tačiau būtent tai, kaip jis buvo sukurtas, yra šiek tiek ypatinga. Akmuo buvo iš dalies nugludintas, ir tik tada jam buvo suteikta forma“, sako mokslininkė.
Dabar akmuo bus tiriamas toliau – siekiant geriau suprasti, kaip ir kada jis buvo naudojamas – o vėliau jis bus eksponuojamas muziejuje.
Aplink fališkąjį akmenį buvo aptiktas pelenų sluoksnis. Be gyvūnų kaulų dar aptiktas ir akmeninis plaktukas. Mokslininkai tikisi, kad laukianti archeobotaninė analizė parodys, kad pelenai susidarė iš deginamų grūdų – kas dar labiau sustiprintų vaisingumo kulto hipotezę.
Parengta pagal thelocal.se
