Kamanės, kaip ir visos bitės, žmonių soduose yra laukiamas svečias. Jos padeda apdulkinti augalus. Tiesą sakant, joms tai sekasi dar geriau, nei paprastoms naminėms bitėms, nes kamanės yra plaukuotesnės ir šiek tiek didesnės, todėl prie jų prilimpa daugiau žiedadulkių.
Lietuvoje gyvena apie 31 kamanių rūšis. Įdomu tai, kad niekas tiksliai nežino, ar šis skaičius yra teisingas. Kamanių rūšys ir porūšiai nėra labai gerai suskirstyti, ir kol kas trūksta objektyvių kriterijų, kurie padėtų atskirti atskiras rūšis. Net kelios kamanių rūšys yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Taigi, kamanė yra vabzdys, kuriuo turime džiaugtis – bet ar juo gali pasidžiaugti bitėms alergiški žmonės?
Ir taip, ir ne.
Kai žmonės sako, kad „kamanės nekanda“, jie yra teisūs. Tiesa, ne visai taip, kaip galite įsivaizduoti – kamanė iš tikrųjų gali skaudžiai įgelti, tačiau renkasi to nedaryti. Kamanės gelia tik tada, jei jas kas nors suspaudžia ar sugauna – bet ir tai ne visada.
Į kambarį įskridusią kamanę galima paleisti į laisvę ir rankomis, bet tik neužgaunant vabzdžio ir per daug nemosiuojant. Jei esate alergiškas bitės įgėlimams, tada geriau kamanę link atviro lango pastūmėkite laikraščiu. Kamanės, priešingai nei naminės bitės, gali įgelti kelis kartus, nes jų geluonis nepasilieka įkandimo vietoje.
Kamanės dažniausiai gelia tik gindamos savo lizdą. Kamanes valgo įvairūs gyvūnai – barsukai, paukščiai, širšės. Lizdus kamanės rausiasi žemėje, kur jie yra lengvai pasiekiami, todėl juos reikia ginti. Tiesa, gegutkamanės, kurios tokį vardą užsitarnavo dėdamos kiaušinėlius į svetimus (kitų rūšių kamanių) lizdus, sugelia ir to svetimo lizdo motinėlę bei darbininkes – tačiau įprastai jos gyvūnų neliečia.
