Pačiame Lietuvos pakraštyje, prie pat sienos su Latvija įsikūręs Ilzenbergo dvaras rūpinasi ne tik savo, bet ir visos šalies istorija. Čia jau ne pirmą kartą savininko Vaido Barakausko sumanymu yra įgyvendinami nestandartiški sprendimai, kuriais siekiama priminti svarbiausius mūsų istorijos įvykius, asmenybes ir simbolius, tuo pačiu iškeliant ir dvaro vaidmenį joje.
Pavyzdžiui, praėjusį rudenį dvare atidaryta šimtmečio biblioteka, kurioje puikuojasi daugiausiai Vytauto Landsbergio bei kitų istorinių veikėjų knygos. Šimtmečio proga dvaro parke buvo pasodinti ir penki Stelmužės ąžuolo palikuonys, o šiemet šalia įkurdinta ir tiksli seniausio Lietuvos medžio kamieno kopija.
Atkūrė skulptorius
Stelmužės ąžuolo kamieno kopija – komandinis darbas. Pirmiausia „3D Creative“ sukūrė virtualų jo modelį. Seniausio Lietuvos medžio kamienas buvo skaitmenizuotas naudojant 3D skenerį, kuriuo įmanoma nuskenuoti ypač didelių gabaritų objektus.
Kamienas buvo skenuojamas pusės metro aukštyje, su nešiojamu skeneriu einant aplink ąžuolą. Tiesa, natūrali aplinka ir saulės šviesa – ne pačios palankiausios sąlygos šiam procesui, todėl naudojant audeklą buvo sukurti dirbtiniai šešėliai. Nepaisant to, netrukus dalis Stelmužės sėkmingai tapo skaitmeniniu trimačiu modeliu.
Kaip fiziškai atkurti kamieno kopiją buvo daug apmąstymų. „Kai kurie siūlė ištisą pilnavidurę skulptūrą spausdinti 3D spausdintuvu, kiti – drėbti rankomis ant prieš tai išbetonuoto pagrindo, buvo pasiūlymų skulptūrą daryti iš polistirolo ir aplieti ją poliuretano sluoksniu, siūlė daryti ir plastmasinę“, – tikino Arūnas Rimkus, projektų vadovas.
Tačiau vis dėlto nuspręsta daryti tuščiavidurę gelžbetoninę bazę, kad ji gautųsi lengvesnė ir lengviau transportuojama. Tad skaitmenizuota Stelmužė buvo atiduota į skulptoriaus Liutauro Griežės rankas. Iš pradžių skulptorius sukūrė modelį iš gipso, pagal kurį buvo išlieta kamieno forma, o išėmus gipsą iš formos į ją supiltas betonas. Iš viso betoninės Stelmužės kamieno kopijos užtruko du mėnesius, šiam darbui buvo sunaudota 1,8 tonos betono.
„Kas yra Stelmužė? Tai yra Lietuvos medžių medis, todėl džiaugiuosi jį užfiksavęs kažkokiame formate. Tai nestandartinis projektas. Tai man buvo tam tikras iššūkis, tiek technologiškai, tiek logistiškai ir nusprendžiau jį priimti“, – sakė L. Griežė.
Primins svarbias datas
Ilzenbergo dvaro parke jau auga penki ąžuolai – Stelmužės palikuonys. Praėjusią vasarą jie buvo pasodinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti bei parko atidarymo proga. Būtent tarp dviejų iš šių ąžuolų bus galima rasti ir pačią Stelmužės kamieno kopiją.
Tuščiavidurė kopija uždengta dangčiu iš drėgmei atsparios faneros, ant kurios buvo atspausdintas Stelmužės kamieno skerspjūvio atvaizdas su rievėmis, kurių kiekviena atitinka 5-7 ąžuolo gyvavimo metus. Rievių iš viso yra apie 240, mat manoma, kad seniausiam Lietuvos medžiui – apie pusantro tūkstančio metų.
Nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo bei Ilzenbergo dvaro įkūrimo XVI amžiuje, iki euro įvedimo ir dvaro bibliotekos atidarymo praėjusį rudenį – ant kamieno kopijos taip pat bus įsmeigtos aplink savo ašį besisukančios aukso spalvos lentelės su datomis, kurios primins lankytojams svarbiausias šalies istorijos bei dvaro gyvavimo datas. Lentelės į kamieną įsmeigtos ne bet kokiu principu, o būtent į atskiras rieves, žyminčias tam tikrą ąžuolo amžių, o tuo pačiu ir istorijos tarpsnį.
„Ąžuolas mums, lietuviams, ypatingas. Baltų kultūroje jis žymi dievų buveinę, tai šventas medis, dievų ir žmonių bendrystės laidininkas – per jį būdavo kalbamasi su dievais ir gaunami patarimai. Penki praeitą vasarą pasodinti ąžuoliukai simbolizuoja dvaro gyvenimo šimtmečius, o pačios Stelmužės kamieno kopija yra tarsi ilgaamžiškumo pažadas, saugant ir tęsiant prikelto dvaro istoriją“, – apie idėją pasakojo Ilzenbergo dvaro vietininkas Gintaras Bingelis.
