Adamas Staplesas ir jo partnerė Lisa Grace iš Derbio lobį rado nesuartame fermos lauke. Tiksli vieta neatskleidžiama, bet žinoma, kad sausio mėnesį pora tyrinėjo šiaurės rytų Somerseto grafystės dalį.
Radinyje – 2 517 sidabrinės monetos, kurių dauguma yra visiškai naujos, nenaudotos apyvartoje. Pasak Londono aukciono „Dix Noonan Webb“ konsultanto Nigelo Millso, viena moneta šiais laikais gali kainuoti nuo 1000 iki 5000 svarų sterlingų, bet kadangi skiriasi monetų retumas, bendra lobio vertė gali siekti nuo 3 iki 5 milijonų svarų sterlingų (3,3-5,5 mln. eurų).
Kaip ir privaloma pagal įstatymą, pora apie savo radinį pranešė vietiniai valdžiai ir perdavė įvertinti Britų muziejui. Pagal įstatymą, jei radinys bus oficialiai paskelbtas lobiu, muziejus porai turės kompensuoti radinio vertę, o žemės, kurioje buvo aptiktas radinys, savininkas taip pat turės teisę į 50 procentų sumos.
Tačiau ekspertai sako, kad nors muziejai „perka visus rastus lobius“, šiuo atveju radinys gali būti jiems net per didelis kąsnis.
Nes nebuvo banko
Taigi, radinio amžius – tūkstantis metų. Lobį sudaro paskutiniojo anglosaksiškos kilmės Anglijos karaliaus Haraldo II ir normaniškojo Vilhelmo Užkariautojo monetos. Ant kiekvienos iš monetų yra iškaltas monetų kalyklos pavadinimas ir vieta.
Prieš žūdamas Hastingso mūšyje, Haraldas II šalį valdė vos devynis mėnesius – o po jo Anglijos soste jį pakeitė mūšio laimėtojas Vilhelmas Užkariautojas.
Ekspertai sako, kad toks monetų kiekis XI a. turėjo būti nemaža pinigų suma ir greičiausiai priklausė kokiam svarbiam bei turtingam asmeniui, kuris, tikėtina, užkasė jas norėdamas apsaugoti.
„Kaip tiems laikams, tai būtų buvusi nemaža pinigų suma. Ne karaliaus lygio, bet kažko aukšto ir svarbaus. Tik tada jie neturėjo bankų, taigi kur kitur jie galėjo saugiai laikyti savo pinigus?“, – „The Sun“ komentuoja N.Millsas.
Lobis greičiausiai buvo užkastas tarp 1066 ir 1072 metų.
Parengta pagal „Daily Mirror“ ir „The Sun“.
