Šis įvykis buvo įtrauktas net į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Šiandien ji turi itin didelę reikšmę ne tik visoms Baltijos šalims, bet ir pasauliui. Štai šiandien 15 val. žmonių grandinę, įkvėptą Baltijos kelio, suformavo ir Honkongo gyventojai, kurie protestuoja ir reikalauja, kad Kinijos valdžia jiems suteiktų daugiau laisvės.
Visi stengiasi savaip paminėti Baltijos kelią, o štai Lietuvos Radijo Mėgėjų Draugija (LRMD), kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos, tai daro jau nuo rugpjūčio 19 d. – per šį laiką apie Baltijos kelią jau sužinojo 10 000 atsitiktinių žmonių iš viso pasaulio, o patys aktyviausi iš jų gavo ir apdovanojimus.
Kas tie radijo mėgėjai?
Apie radijo mėgėjus gali būti girdėję daugelis, tačiau suprasti kas jie tokie yra gali ne visi. LRMD Jaunimo reikalų koordinatorius ir buvęs draugijos prezidentas Simonas Kareiva (LY2EN) teigia, kad radijo mėgėjai yra tokia žmonių grupė, kuri iš savo valstybės gauna leidimą užsiimti tam tikra veikla eksperimentiniame radijo bangų ruože.
Jis taip pat sako, kad būtent iš radijo mėgėjų yra kildinamos tokios technologijos kaip mobilus telefonas, bevielis internetas, įvairūs kosmoso projektai, komunikacijos priemonės ir t.t. Nors šiandien daugelis šių prietaisų mums jau tapo kasdienybė – XX a. viduryje jie buvo eksperimentiniai. Kitaip sakant, radijo mėgėjai norėjo suvokti, kas gi tos radijo bangos ir dėl to su jomis eksperimentavo.
„Dabar iš to gimė hobis, mes jį vadiname radijo mėgėjyste. Visame pasaulyje mūsų yra apie du milijonai, Lietuvoje – apie 1000. Mums leidimus išduoda Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba, kitos šalis irgi turi atitinkamas institucijas“, – sako S.Kareiva.
Radijo mėgėjai naudojasi radijo bangomis, kad užmegztų vienas su kitu ryšį – viskas vyksta be interneto, telefonų ar kitokių mums įprastų technologijų.
„Štai, pavyzdžiui, aš išplaukiu į salą kur nors Viduržiemio jūroje, išsikeliu anteną, įsijungiu radiją ir bendrauju su žmonėmis kelių tūkstančių kilometrų spinduliu. Tai toks edukacinis hobis, kuris tinka mokyklose vaikus mokyti apie elektromagnetinių bangų pradmenis“, – teigia S.Kareiva.
Antras vardas
Kai radijo mėgėjai gauna leidimą užsiimti šia veikla – jie gauna specialų radijo šaukinį. S. Kareiva sako, kad tai tarsi antras vardas, kuris su žmogumi būna visą gyvenimą, o norint jį pasikeisti reikia pereiti per labai ilgą procesą – panašiai kaip norint pasikeisti tėvų duotą vardą.
„Kai žmogus dirba eteryje, jis visada identifikuojasi savo šaukiniu. Kartais būna, kad žmogus laikinai, kokiam mėnesiui, užsisako proginį šaukinį, nes nori ką nors paminėti. Jis gali sugalvoti ir įvairiausias dalyvavimo sąlygas, siūlyti prizus ir t.t.“, – pasakoja S.Kareiva.
Dabar tokį proginį šaukinį turi ir visos Baltijos valstybės: Lietuva – LY30WAY, Latvija – YL30WAY, Estija – ES30WAY.
Pats šaukinys Lietuvoje visada prasidės raidės LY – mat jos reiškia šalį, kurioje radijo mėgėjas gavo licenziją savo veiklai. Tuo tarpu proginį šaukinį galima atpažinti pakankamai lengvai – juose dažniausiai yra daugiau negu vienas skačius.
Baltijos kelio paminėjimas
„Dabar kiekvienoje iš Baltijos šalių dirba apie 10 operatorių, visi jie naudoja specialų savo šalies šaukinį. Štai aš antradienį vakare su lietuvišku šaukiniu padariau šimtą ryšių per valandą“, – sako S.Kareiva.
Vėliau šiuos ryšius radijo mėgėjai užregistruoja specialioje duomenų bazėje, tai įprasta procedūra šiuo hobiu užsiimantiems žmonėms. Ten surašyta kada, kelintą valandą, kokiame diapazone ir su kokiu šaukiniu buvo užmegztas ryšys.
„Aš pats, kaip programuotojas, sukūriau tokią sistemą, kuri apima visas tris Baltijos šalių duomenų bazes. Čia kiekvienas užmezgęs bent po du ryšius su kiekvienos šalies proginiu šaukiniu gali gauti specialių diplomą. Žinoma, sistema patikrina ar tos sąlygos yra išpildytos“, – teigia S.Kareiva.
Šis diplomas yra maža padėka tiems, kurie aktyviai dalyvavo Baltijos kelio paminėjimo programoje. S.Kareiva sako, kad kai kuriems šis diplomas gali būti svarbus, be to, tokiu būdu daugelis pasaulio gyventojų sužino apie visoms Baltijos šalims svarbų įvykį.
„Galbūt koks nors ūkininkas Amerikoje niekada nebūtų žinojęs kas tas Baltijos kelias, bet vieną dieną jis įsijungia radiją, pamato proginį šaukinį, susidomi, užmezga ryšį, pasidomi tuo ir tada ima aktyviau dalyvauti vien tam, kad gautų diplomą. Tą diplomą jis gali parodyti kitiems, papasakoti apie Baltijos kelią ar net paskatinti kitus radijo mėgėjus irgi užmegzti ryšį su visomis trimis Baltijos šalimis“, – pasakoja S.Kareiva.
Šiuo metu diplomus yra gavę 995 žmonės, tačiau užmegztų ryšių daug daugiau: Lietuvoje – 14 694, Latvijoje – 10 599, o Estijoje – 8674. Be to, S.Kareiva sako, kad nemažai diplomų jau gavo amerikiečiai, taip pat žmonės iš Azijos šalių. Žinoma, daugiausia šioje programoje dalyvauja vokiečiai, čekai, rusai ir ukrainiečiai.
„Visiškai atsitiktiniai žmonės iš tų dviejų milijonų sužino apie Baltijos kelią. Radijo mėgėjai dažniausiai yra besidomintys įvairiausiais dalykais, technologijomis, naujovėmis. Jie tą diplomą gali įsidėti į socialinius tinklus, dalintis su kitais ir skleisti pasauliui žinią apie Baltijos kelio minėjimą“, – teigia S.Kareiva.
