„Svarbaus gyvenimo etapo pabaiga, nežinomybė dėl ateities ir neapibrėžtumas – tai visas kartas tam tikru metu sujungiantis jausmas. Kaip žmonės, einame per gyvenimo etapus, kurie nelengvi, tačiau pačia savo prigimtimi yra panašūs, artimi. Tiesa, tuos panašumus reikia norėti pamatyti, juos pripažinti, tada ir dvi kartos gali ne tik kur kas artimiau bendrauti, bet ir labai daug išmokti vieni iš kitų, būti vieni kitiems reikalingi“, – sako Kazimieros Simonavičiaus universiteto profesoriaus G. Navaitis.
Skiriasi įpročiai, bet ne poreikiai
Psichologo teigimu, labiausiai skiriasi skirtingų amžiaus grupių žmonių įpročiai – interesai, laisvalaikio praleidimo būdai, technologijų reikšmė kasdieniame gyvenime. Tačiau patys giliausi poreikiai yra gana panašūs.
„Jeigu šiandien filmą ar laidą žiūrėtų darželinukas, paauglys ir pagyvenęs žmogus, visų jų įspūdžiai apie tai, ką matė, būtų skirtingi. Ir tai visiškai normalu, natūralu. Turbūt labiausiai gaila, kad ne visi sugebame pasidžiaugti tais natūraliais skirtumais ir suprasti, kad jeigu požiūriai nesutampa, nebūtina kiekvieną kartą įrodinėti savo nuomonę. Kur kas daugiau naudos iš to, kai pastebime, kaip mes vieni kitus papildome. Galų gale, visada prisiminkite, kad net ir besiginčydami dažniausiai norime vieno paprasto dalyko – būti išgirsti, suprasti ir priimti. Tai natūralus žmogaus poreikis“, – sako psichologas.
Anot KSU profesoriaus, Lietuvoje kartos, susijusios giminystės ryšiais, linkusios bendradarbiauti, palaikyti itin tamprius tarpusavio ryšius. Pavyzdžiui, neretai tėvai prisideda prie savo vaikų pirmojo būsto įsigijimo, seneliai aktyviai įsitraukia į anūkų priežiūrą, auklėjimą, tėvai ir vaikai kartu leidžia laisvalaikį, jaunuoliai moko savo tėvus ar senelius naudotis išmaniosiomis technologijomis.
„Pastebiu, kad Lietuvoje ryšiai tarp kartų yra glaudesni nei kitose Vakarų Europos šalyse. Lietuvoje didelė dalis senolių prisideda prie savo anūkų ugdymo, kai tuo tarpu Vakarų Europoje tokia praktika nėra itin populiari. Bet, pavyzdžiui, Pietų Europos šalyse, garsėjančiose savo šeimos ir giminės ryšių stiprumu, kartos yra linkusios daug artimiau bendrauti, daugiau laiko praleisti kartu ir vieni kitais rūpintis“, – pasakoja G. Navaitis.
E. skautai – kai technologijos sujungia
Psichologo teigimu, ypač daug naudos ir savitarpio supratimo skirtingų kartų atstovams suteikia įvairūs savanorystės projektai, mentorystės programos, kur dvi kartos turi galimybę bendrauti ir savo patirtimi dalintis neutralioje aplinkoje.
„Jaunesnioji karta natūraliai yra kur kas imlesnė išmaniosioms technologijoms: jaunesnio amžiaus vartotojai telefonais fotografuoja, susirašinėja, žaidžia žaidimus, klauso muzikos. Tuo tarpu vyresniems žmonėms naudojimasis technologijomis kartais tampa iššūkiu, jiems reikalinga pagalba, kantrus pamokymas. Dalis jaunuolių tai supranta ir užsiima neatlygintinai“, – sako G. Navaitis.
Skaitmeninio raštingumo skatinimo projektą „Prisijungusi Lietuva“ vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė sako, kad jauni žmonės noriai dalinasi savo žiniomis, jungiasi prie e. skautų veiklos. O tai daryti dažniausiai skatina sąmoningumas.
„E. skautai – tai projekto „Prisijungusi Lietuva“ iniciatyva, kuria jaunimas skatinamas ir motyvuojamas savo technologinio raštingumo įgūdžius naudoti ne tik savo kasdienybėje, planuojant karjerą ar renkantis su technologijomis susijusias studijas, bet ir jais dalintis su vyresniais žmonėmis. Tai galimybė pajausti, kad tarsi savaime įgyti įgūdžiai ir žinios kitam yra ne taip lengvai pasiekiami, tačiau labai reikalingi. Dalinimasis tokiomis žiniomis – tai ir bendravimas, ryšio tarp skirtingų kartų kūrimas“, – apie projektą pasakoja L. Križinauskienė.
Mokymai – visose šalies bibliotekose
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 16–24 metų amžiaus gyventojų grupėje internetu naudojasi beveik visi, o 65–74 metų amžiaus grupėje – vos 39 proc. gyventojų.
14-29 metų žmonės, kurie nori savo skaitmenine patirtimi dalintis, patys gilinti žinias, susirasti bendraminčių, atlikti į mokyklos programą įtrauktą privalomą socialinę-pilietinę veiklą kviečiami jungtis prie e. skautų iniciatyvos ir registruotis puslapyje www.prisijungusi.lt. Susipažinę su informacija ir išlaikę testą jie gaus skaitmeninio raštingumo gebėjimus patvirtinantį pažymėjimą, su kuriuo Lietuvos bibliotekose galės padėti tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie naudojimąsi išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais bei saugumą internete. Kiekvienas e. skautas už atliktą veiklą bus apdovanojamas projekto suvenyru.
„Naudingos visos jaunimo žinios – nuo patarimų, kaip naudotis turimu išmaniuoju telefonu iki pagalbos susikuriant ir naudojantis el. paštu, informacijos, kaip saugiai prisijungti prie bevielio interneto ryšio, atlikti vaizdo skambutį ar internetu užsiregistruoti pas gydytoją. Kviečiame jaunimą aktyviai prisijungti, dalintis žiniomis, kurios padeda kurti modernią visuomenę ir palengvina Lietuvos žmonių kasdienybę bei padeda palaikyti ryšį tarp kartų“, – sako L. Križinauskienė.
Visos šalies bibliotekos laukia kiekvieno, norinčio išmokti naudotis kompiuteriu, internetu ar pagilinti savo žinias. Čia sužinosite, kaip naudotis elektroninėmis valdžios paslaugomis, užsiregistruoti pas gydytoją, bendrauti internetu su draugais ir artimaisiais, dalytis nuotraukomis, savo planais, parengti patrauklų gyvenimo aprašymą ir dar daugiau. Šiuos nemokamus mokymus kiekvienam rengia projektas „Prisijungusi Lietuva“, registruokitės ir dalyvaukite www.prisijungusi.lt., el. paštu mokymai@vipt.lt, tel. +370 620 20 961, „Facebook“ „Prisijungusi Lietuva“ bei artimiausioje bibliotekoje.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
