„Aš laikausi nuostatos, kad žmogaus galva – ne šiukšlių dėžė, kad neverta be reikalo laiko ir smegenų ląstelių eikvoti tam, kas neįdomu. Turim suprast, kas iš tiesų svarbu, o pro ką ir užsimerkę galim praeiti. Ir internete reikia žinoti kaip rasti patikimą informaciją, kur ieškoti to, kas vertinga, svarbu ir aktualu. To moko per visus skaitmeninio raštingumo mokymus, vyresniems žmonėms ypač akcentuoja, bet galiausiai ir pats išmoksti, pradedi atsirinkti ir suprasti, kas internete vertinga, o kas ne“, – sako 71 metų Ukmergės rajone gyvenanti buvusi gydytoja M. Kalvaitienė.
Upės slėnyje be interneto ir... be televizijos
Miesto bibliotekoje skaitmeninio raštingumo žinias gilinusi moteris sako, patyrusi, kad internetas leidžia ne tik aktyviai domėtis pasaulio ir politikos aktualijomis, bet ir susiburti, bendrauti bendraminčiams iš įvairių pasaulio kraštų. Socialiniame tinkle „Facebook“ moteris turi būrį draugų, tarp jų ir iš užsienio, nors nei vieno jų draugauti pati nekvietė.
Paklausta, kaip atrado internetą ir socialinius tinklus, M. Kalvaitienė sako, kad dar neseniai namuose ne tik kad kompiuterio, bet net ir antžeminės televizijos nebuvo.
„Gyvenam be galo gražioj vietoj, upės slėny. Tačiau tai reiškia, kad ilgą laiką nebuvo galimybės turėti kokybiško televizijos ryšio, jau nekalbant apie internetą. Tam, kad tikrai žinotume, kas vyksta pasaulyje, turėjome įsivesti palydovinę televiziją, o internetu naudojomės Ukmergės bibliotekoje. Galimybės tą daryti buvo tikrai geros. Aišku, mes su vyru žinojome, kad kompiuteris tai ne batų dėžė, bet pagalba ir žinių pagilinimas tikrai labai daug davė“, – pasakoja M. Kalvaitienė.
Moteris sako puikiai prisimenanti, kaip apsisprendė, kad nori gilinti skaitmeninio raštingumo žinias.
„Su vyru dažnai lankomės bibliotekoje, sekame renginius, domimės, kas vyksta. Ir taip beveik atsitiktinai kartą užsukę pamatėme skelbimą, kad renkama grupė į skaitmeninio raštingumo mokymus. Užėjome į skaityklą ir užsirašėm. Buvo ne tik naudinga, bet ir labai gera. Susirinko puiki grupė, kažkaip tikrai nuoširdžiai susibendravom. O mus mokė Jurgita Mačiulienė – reto kantrumo, nuoširdumo ir supratingumo žmogus, jai turbūt Dievo duota mokytoja būti“, – prisimena Marija.
Pasak jos, kiekvienas mokinys gaudavo ir individualaus dėmesio, prie visų buvo prisitaikyta, nors įgūdžiai buvo pakankamai skirtingi.
„Su tokiais vyresniais mokiniais kaip mes tikrai reikia ir kantrybės, ir pasistengti paaiškinti, kad visiems būtų aišku. O ir poreikiai, galimybės daugelio skirtingos. Bet išmokom kam ko reikėjo – ir informacijos ieškoti, ir socialiniais tinklais, elektroniniu paštu naudotis. Labai priartino pasaulį, man, kaip smalsiam ir žingeidžiam žmogui, daugybę dalykų leido pažinti“, – sako Marija.
Po Krymo aneksijos virtualiai „apsigyveno“ Ukrainoje
Sutapimas ar ne, bet palydovinis televizijos ryšys Marijos namuose atsirado 2014 m. – kaip tik tada, kai Ukrainoje prasidėjo Krymo aneksija.
„Visi žino, kad tarpukaris, Lietuvos laisvės kovos man – tai ne tiesiog abstrakti istorija. Visų pirma tai yra mano šeimos istorija, tai iš kur aš ateinu ir tai mane suformavo. Suformavo taip giliai, kad to niekas nesugebėjo išmušti. Todėl ir rūpinuosi laisvės kovų dalyvių atminimo išsaugojimu, istorinės atminties gaivinimu. Ir niekada negaliu ramiai žiūrėti į tuos, kurie kovoja dėl laisvės“, – aiškina moteris.
Ji ir dabar aktyviai domisi politine Ukrainos situacija, seka įvykius ir naujienas, o socialiniame tinkle susirado ir ten gyvenančių bičiulių.
„Kartais pusiau juokais sakau, kad širdimi kartais labiau gyvenu Ukrainoje. Man žmogaus ir tautų laisvė yra šventa. Nuo mažų dienų taip įskiepyta ir niekas čia nepasikeis. O internetas man leidžia bendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis, suprasti, kas ten vyksta, girdėti jų istorijas. Nerašyta mano taisyklė – pati nieko į draugus nekviečiu, tai mane kviečia pagal tai ką skelbiu, ką rašau, kuo domiuosi. Žinoma, visus kviečiančius stengiuosi patikrinti, įsitikinti, kad ten tikri žmonės, kad skelbia tikras žinias. Šito mus irgi išmokė. Ir kai pagalvoju – daug netekčiau, jei tokios galimybės nebūtų“, – įsitikinusi moteris.
Randa visiems reikalingus atsakymus
Į skaitmeninio raštingumo mokymus visoje šalyje žmonės ateina vedini skirtingų tikslų – vieniems rūpi, kaip ir kur rasti informaciją, kitiems kaip užsiregistruoti pas gydytoją, o dar kitiems – kaip bendrauti su užsienin išvykusiais artimaisiais.
„Žmonių istorijos tikrai labai įvairios, skiriasi ir lūkesčiai ir tikslai, bet visiems, dar neatradusiems interneto ir skaitmeninių technologijų, galime padėti. Žinią apie tai, kad visose šalies bibliotekose šiuo metu jau vyksta nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai tiek pradedantiems, tiek norintiems tobulėti, skleidžiame įvairiais kanalais, ypač kviečiame vaikus ir anūkus paraginti savo vyresniojo amžiaus artimuosius pakviesti į mokymus, gal net juos užregistruoti. Moksleiviams ir studentams taip pat siūlome padėti mokytis vyresniesiems – tapti e. skautais. Tiesiog labai tikime tuo, kad projektas „Prisijungusi Lietuva“ gali padėti išmokti prisijungti ne tik prie interneto, bet ir sujungti kartas“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.
Pasak jos, iki 2021 metų planuojama surengti 10 tūkst. nemokamų užsiėmimų, kuriuose, tikimasi, dalyvaus per 100 tūkst. šalies gyventojų.
Visos šalies bibliotekos laukia kiekvieno, norinčio išmokti naudotis kompiuteriu, internetu ar pagilinti savo žinias. Čia sužinosite, kaip naudotis elektroninėmis valdžios paslaugomis, užsiregistruoti pas gydytoją, bendrauti internetu su draugais ir artimaisiais, dalytis nuotraukomis, savo planais, parengti patrauklų gyvenimo aprašymą ir dar daugiau. Šiuos nemokamus mokymus kiekvienam rengia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Registruokitės www.prisijungusi.lt., e. paštu mokymai@vipt.lt, tel. +370 620 20 961, „Facebook“ „Prisijungusi Lietuva“ arba artimiausioje bibliotekoje.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
