Piramidė stovi maždaug 40 km į pietus nuo Egipto sostinės Kairo. Abu statiniai, kuriuos jau vėl gali aplankyti žmonės, yra įtraukti UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Lenktoji piramidė pasižymi dvigubu nuolydžiu, kuris, įsivaizduojant kitas egiptiečių statytas piramides, yra gana neįprastas. Mokslininkai teigia, kad ši piramidė yra esminis momentas Egipto architektūros istorijoje, nuo kurio buvo pereita prie lygių piramidžių, kurios šiandien yra vienas populiariausių turistinių objektų pasaulyje.
Lenktoji piramidė buvo uždaryta 1965 metais. Nuo tada ši 100 metrų aukščio struktūra buvo restauruojama. Ekspertai atkūrė ne tik vidinius, bet ir išorinius piramidės laiptus, įrengė apšvietimą ir sutvarkė kitas vietas. Jau dabar turistai gali apsilankyti Lenktosios piramidės viduje, taip pat nusileisti 79 metrų ilgio tuneliu ir patyrinėti dvi menes.
Egipto senienų ministras Khaledas al-Anani rekonstruotos piramidės atidaryme pranešė, kad per 50 metų Lenktojoje piramidėje taip pat buvo rasta sarkofagų su puikiai išsilaikiusiomis mumijomis ir įrankių, skirtų raižymams akmenyje.
Neįprastos piramidės istorija
Manoma, kad Lenktoji piramidė greičiausiai buvo pastatyta faraono Sneferu valdymo laikotarpiu ir kad ji yra viena iš keturių piramidžių, susijusių su šiuo ketvirtosios Egipto faraonų dinastijos pradininku.
„Lenktoji piramidė gali reprezentuoti Sneferu bandymus surasti tinkamiausią piramidės formą. Šio faraono įsakymu galimai buvo pastatytos net keturios piramidės, bet niekas tiksliai nežino kam to reikėjo. Manoma, kad jis norėjo atrasti tobulą piramidę“, – teigia egiptologė Salima Ikram.
Mokslininkai sako, kad labiausiai tikėtina teorija apie piramidės formą yra ta, kad statybų metu buvo pastebėta, jog konstrukcija nėra labai patvari, o norint išvengti griūties, reikėjo keisti formą.
Kitas Sneferu statinys – Raudonoji piramidė – jau buvo statoma mažesniu kampu. Jei tiksliau, 43 laipsnių kampu, o tai iš dalies patvirtina pirmąją teoriją. Na o štai kita teorija teigia, kad vis dėl tokiai piramidės formai įtakos turėjo religija.
Sneferu buvo pirmasis ketvirtosios Egipto faraonų dinastijos valdovas. Manoma, kad savo valdymo metu jis užkariavo Libiją ir Nubiją vien dėl to, kad valstybei reikėjo daugiau darbo jėgos ir medžiagų piramidžių statybai. Po jo mirties valdžią perėmė jo sūnus Cheopsas, kuris pastatė Didžiąją Gizos piramidę.
„Sneferu gyveno labai ilgai ir per visą savo gyvenimą jis norėjo pasiekti tobulą piramidės formą. Kur tiksliai yra palaidotas šis faraonas, mes nežinome“, – sakė Dahšūro (karališkasis nekropolis Egipte, kuriame stovi Lenktoji piramidė) archeologinės vietovės direktorius Mohamedas Shiha.
Yra ir keletas kitų aspektų, kodėl Lenktoji piramidė taip išsiskiria iš kitų. Štai pavyzdžiui, jos išorinis poliruotas kalkakmenis vis dar yra beveik nepažeistas, o tai daro šią piramidę vieną iš geriausiai išsilaikiusių. Ant piramidės taip pat nėra jokių piešinių ar užrašų – ir Lenktoji piramidė turi du įėjimus.
Kitas statinys, kuris kartu su Lenktąja piramide buvo atvertas turistams, yra 18 metų aukščio priestatas, kuris, manoma, greičiausiai buvo skirtas Sneferu žmonai Hetepheresei.
