Tuo tarpu „interneto trolių“ „gaudymas“ gali pasirodyti labai įdomus ir linksmas darbas, bet su tuo susidūrusi Rusijos žurnalistė ir dviejų vaikų mama Lyudmila Savchuk mano kitaip. Pirmą kartą straipsnį apie Rusijos dezinformacijos kampaniją ji parašė dar 2014 metais, tačiau su tuo kovoja iki šiol.
Kovos su „troliais“ pradžia
L.Savchuk vis dažniau ėmė pastebėti, kad internetinėse svetainėse ir Rusijos opozicijos aktyvistų socialinių tinklų paskyrose daugėja įžeidžiančių komentarų, kurie visi yra gana panašūs. Ji sako pastebėjusi, kad puolimai atrodė sukoordinuoti, todėl išgirdusi, kad viena kompanija – Interneto tyrimų agentūra (IRA), samdo rašytojus – ji nieko nelaukusi nusprendė ten įsidarbinti.
Beje, organizaciją ji pasirinko neatsitiktinai. Jau anksčiau žiniasklaidoje vis pasirodydavo gandų, kad būtent IRA vykdo Rusijos dezinformacijos kampaniją.
„Norėjau patekti ten vien dėl to, kad pasižiūrėčiau kaip viskas vyksta. Bet, žinoma, svarbiausias dalykas man buvo išsiaiškinti ar įmanoma kaip nors tai sustabdyti“, – teigia žurnalistė.
Po kurio laiko su moterimi buvo susisiekta – ji gavo tinklaraštininkės darbą ir buvo pakviesta atvykti į Savushkinos gatvę 55 – ten stovėjo niekuo neišsiskiriantis pastatas, kuriame L.Savchuk ir teko dirbti.
Tai, ką ji pamatė viduje, moterį be galo nustebino. Čia ji pamatė šimtus žmonių, daugiausia jaunuolių, kuriems moka už „internetinių trolių“ darbą. Kai kurie iš jų dirba net ir naktį, o ir pamainos nuolat keičiasi.
L.Savchuk klajodavo po įmonės koridorius visada, kai pasitaikydavo proga, tačiau elgėsi atsargiai, nes praktiškai visur buvo įmontuotos kameros. Ilgainiui ji suprato, kad IRA turi daugybę skirtingų departamentų – vienas yra atsakingas už naujienų stebėjimą, kitas – už socialinius tinklus. Buvo skirta grupė ir „memų“ (anlg. „meme“) kūrimui – šie darbuotojai buvo žinomi kaip „demotivatoriai“.
Tačiau nepaisant to, kad departamentų buvo daug – turinys buvo itin tolygus. Pagrindiniai įžeidinėjimų taikiniai – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Europos Sąjunga (EU), Ukrainos proeuropietiška valdžia ir, žinoma, Rusijos opozicijos aktyvistai. Neapsieita ir be Rusijos prezidento Vladimiro Putino – net ir menkiausias jo laimėjimas buvo iškilmingai aprašomas specialiuose įrašuose.
„Kiekvienas darbuotojas turėdavo savo pamainą. Organizacija dirbdavo visą parą, niekada nesustodavo, net sekundei“, – sako L.Savchuk.
Žurnalistė prisimena, kad jos darbas kartais būdavo net ir labai absurdiškas – vienu metu jai reikėjo apsimesti būrėja vardu Cantadora ir tinklaraščio įrašus paįvairinti astrologija, kristalais ir retais brangakmeniais. Žinoma, visur reikėdavo įkomponuoti ir prorusiškų citatų. Viena iš didžiausių Cantadoros pranašysčių buvo V.Putino pergalė 2018 metų Rusijos prezidento rinkimuose.
Iš viso IRA L.Savchuk praleido apie du su puse mėnesio. Iš karto po to ji aprašė viską ką matė vietiniame Sankt Peterburgo laikraštyje. Pagrindinė išvada: „trolių ferma“ yra Kremliaus projektas, kuriam vadovauja vietinio restorano savininkas Evgeny Prigozhinas.
Nors vyras jam pateiktus kaltinimas neigė, tačiau jo vardas, bent jau JAV, yra žinomas iš anksčiau. E.Prigozhinas dažnai yra vadinamas „Putino virėju“ dėl savo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu. 2018 metais JAV pareigūnai jam pritaikė sankcijas už kišimąsi į šios šalies rinkimus.
Laimėti – neįmanoma?
Dar prieš tai kai „trolių ferma“ tapo tarptautiniu skandalu, L.Savchuk ėmė edukuoti žmones apie dezinformaciją ir bandė įvardinti visus žmones, kurie dirbo „trolių fermoje“.
„Aš elgiausi kaip elgtųsi kiekvienas žurnalistas, bet šį kartą nuėjau toliau. Supratau, kad tik straipsnio šia tema neužtenka“, – teigė žurnalistė.
2015 metais jis net gi padavė IRA į teismą dėl darbo kodekso pažeidimų, tiesa, laimėjo ji tik simbolinę sumą – viena rublį.
„Toks teismo sprendimas paviešino šios agentūros darbą. Šį atvejį galima lyginti su Al Kapone – JAV valdžia niekaip nerasdavo pakankamai kaltinimų, kad jį sulaikytų už nusikalstamą veiklą, bet jie galėjo jį sulaikyti už mokesčių vengimą“, – sakė žmogaus teisių advokatas, atstovavęs L.Savchuk teisme, Ivanas Pavlovas.
Po teismo žurnalistė ir toliau dalinosi mintimis apie kovą su dezinformaciją savo „Facebook“ paskyroje, tačiau čia jos istorija pakrypo dar keistesne linkme. Vieną dieną grįžusi iš konferencijos Vašingtone (JAV), ji pastebėjo, kad jos „Facebook“ paskyra yra užblokuota be jokio detalesnio paaiškinimo.
Ji daug kartų bandė patvirtinti savo tapatybę, tačiau nesėkmingai. Galiausiai vasario mėnesio viduryje jos paskyra buvo iš niekur nieko atblokuota. Paklausus apie šią situaciją pačio „Facebook“ – atsakymo nebuvo sulaukta.
Pati L.Savchuk mano, kad „interneto troliai“ galėjo užversti „Facebook“ skundais apie jos paskyrą. Moteris įvardina, kad tokios problemos prasidėjo po to, kai ji viešai pasidalino grasinimais, kurių sulaukė iš su E.Prigozhin susijusių asmenų. Praėjusį spalį nepriklausomas laikraštis „Novaya Gazeta“ paskelbė tyrimą, kuriame teigiama,kad su E.Prigozhinu susiję asmenys puolė Rusijos opozicijos aktyvistus ir tinklaraštininkus, todėl toks L.Savchuk atvejis yra labai tikėtinas.
L.Savchuk neatmeta ir galimybės, kad ji galėjo patekti ir į „Facebook“ vykdomą „interneto trolių valymo“ kampaniją, mat vakarų žiniasklaida kartais klaidingai ją įvardindavo kaip „buvusį interneto trolį“.
Bet kokiu atveju žurnalistė jautėsi pažeidžiama. Ji sakė, kad jos įrašai kaip tik turėjo padėti „Facebook“ suprasti kaip veikia „interneto troliai“ ir kaip juos sustabdyti.
„Kai mano paskyra buvo užblokuota, aš daugiau negalėjau to daryti“, – sako ji.
Ji taip pat pripažįsta, kad per šią kovą patyrė itin daug streso, jautėsi izoliuota, tačiau nesigaili, kad pradėjo kovą prieš IRA. Tiesa, ji nebežino, ar kada nors sugebės laimėti iki galo.
Nors praėjusiais metais IRA vadovui ir buvo pareikšti kaltinimai – kol kas E.Prigozhinui ir toliau viskas klostosi puikiai. Tiesą sakant visa jo žiniasklaidos imperija tik dar labiau išaugo.
„Tikriausiai nesvarbu, kad juo yra susidomėjusi JAV, o, galbūt, kaip tik dėl to jam ir sekasi“, – teigia L.Savchuk.
Parengta pagal „Buisiness Insider“.
