Žaidimas, startavęs 2018 m. spalį, atrodė kaip gana supaprastinta „pokemonų“ kopija, tik vietoje fantastinių padarėlių siūlė ieškoti ir rinkti šventuosius, biblinius veikėjus ir kitas religines asmenybes – ir kaupti jas savo „Evangelizacijos komandoje“, dar žinomoje kaip „eTeam“. Kaip ir „Pokemonai“, „Follow JC Go“ orientavosi pagal žaidėjo įrenginio GPS.
Žaidimas buvo sukurtas fondo „Fundación Ramón Pané“ lėšomis – to paties, kuris atsakingas už „Pasaulinę jaunimo diena 2019“. Pasak krikščioniško leidinio „Crux Now“, popiežius net buvo išbandęs ir pagyrė šį žaidimą.
„Žinote, popiežius nėra technologijų žmogus, bet supratęs idėją, liko ja sužavėtas: technologijų ir evangelizacijos sujungimu“, – leidiniui sakė fondo vykdantysis direktorius Ricardo Grzona.
Norint „pagauti“ šventąjį žaidime ir įtraukti jį į savo eKomandą, žaidime reikėdavo pateikti teisingą atsakymą į jo klausimą. Pavyzdžiui „gaudomas“ Mozė gali užduoti tokį klausimą: „Ar aš taip sakiau: mano Dieve, mano Dieve, kodėl tu apleidai mane?“
Žaidimo virtualybę taip pat buvo stengtasi pritraukti prie realaus pasaulio: štai pavyzdžiui žaidėjui esant netoliese bažnyčios, programėlė siūlydavo sustoti ar pasimelsti. Vartotojai per programėlę taip pat galėdavo aukoti pinigus.
Apie visa tai tenka rašyti būtuoju laiku – nes, panašu, projektas patyliukais šiemet buvo išjungtas ar bent jau išjungti serveriai, kuriuose laikomos vartotojų paskyros, tad dabar neįmanoma susikurti naujos paskyros (ir, tikėtina, prie jų negali prisijungti jau esami žaidėjai, tad, tikėtina, neveikia ir visas žaidimas). Nepaisant to, programėlė vis dar platinama „Google Play“ parduotuvėje.
Viena iš versijų, kodėl taip nutiko – žaidimas buvo ganėtinai prastos kokybės, o taip pat sulaukė patyčių lavinos.
„Kadaise buvau atsidavęs krikščionis, gyvenęs Vatikane. Šis žaidimas tai pakeitė. Šis žaidimas buvo toks blogas, kad atsisakiau krikšto, išvykau ir Vatikano ir tapau pagonimi. Tegyvuoja Šėtonas! Telaimina jus visus Liuciferis!“, – atsiliepimuose žaidimų parduotuvėje „Google Play“ šaiposi vienas vartotojas.
„Parsisiuntus žaidimą, mano baldai nustojo judėti, žibintai nustojo mirksėti, o mano javai vėl pradėjo augti. Šis žaidimas paveikė ir mano lankstumą. Negaliu prisiminti, kad paskutinį kartą galėjau pasukti galvą 360 laipsnių kampu“, – ironizuoja kitas.
Labiausiai tikėtina, kad žaidimas nepasiteisino: prasta kokybė ir atnaujinimų nebuvimas nepritraukė ar neišlaikė didesnio žaidėjų kiekio, o galbūt tai tebuvo vienkartinis projektas, bandęs reklamuoti Bažnyčios šiuolaikiškumą. Vis dėlto tiek tokių projektų kūrimas, tiek palaikymas kainuoja didelius pinigus, ir nors susigundyti „Pokemon Go“ sėkme lengva, ją pakartoti yra gerokai sunkiau.
