Arkties ledas atskleidžia juodžiausius žmonijos istorijos puslapius

2019 m. liepos 16 d. 07:48
Lrytas.lt
Žmonės į Arkties sritį teršė dar ir prieš pramonės revoliuciją, rašo „IFL Science“. O mokslininkai dabar tiria giluminio arktinio ledo sluoksniuose aptinkamus švino teršalus, kurie liudija žmonijos istoriją pradedant Juodąja mirtimi bei badmečiais ir baigiant karais bei sidabro lydymu senovės Romos imperijoje.
Daugiau nuotraukų (3)
Kaip rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, Nevados Dykumų tyrimų instituto (angl. Desert Research Institute, DRI) mokslininkai ištyrė 13 giluminių arktinio ledo mėginių – ledo cilindrų, išgręžtų ledynuose už Arkties rato.
Ledo mėginių sluoksniai parodė, kad švino koncentracija atmosferoje nuo viduramžių pradžios iki aštuntojo dešimtmečio padidėjo nuo 250 iki 300 kartų. Vėliau pastebimas sumažėjimas, manoma, susijęs su 1970 m. „Švaraus oro akto“ įvedimu JAV ir Europoje. „Vis dėlto švino lygis šiandien yra maždaug 60 kartų didesnis nei viduramžių pradžioje“, – teigia DRI doktorantas ir tyrimo autorius Nathanas Chellmanas.
Kadangi švinas yra susijęs su tauriųjų metalų – pavyzdžiui, sidabro – gamyba, ledo mėginiai taip pat sugebėjo pateikti aiškių įžvalgų apie populiacijas, karus, maro epidemijas, badą, ekonominius pokyčius ir technologijas nuo pat viduramžių.
Vienas iš didžiausių teršalų kiekio pakilimų (išskyrus pramonės revoliuciją) pastebėtas imperatoriaus Karolio Didžiojo valdymo metu, VIII a. antroje pusėje. Tyrimas parodė, kad šis 750 m. pikas sutampa su Vokietijos mieste Melėje įkurta stambia monetų kalykla.
Kolosalus sumažėjimas aptinkamas 1349-1360 metais. Ir tai – joks atsitiktinumas: tu metu Juodoji mirtis – viena iš labiausiai nuniokojančių pandemijų žmogaus istorijoje – pasiekė savo aukščiausią siautėjimo lygį. Staigus pasaulinės populiacijos sumažėjimas penkiasdešimčia milijonų žmonių aiškiai atsispindi arktiniame lede įšalusio švino kiekyje.
„Tai, ką mes randame, įdomu ne tik aplinkos mokslininkams, norintiems suprasti, kaip žmogaus veikla pakeitė aplinką“, – teigia Oksfordo universiteto archeologijos profesorius Andrew Wilsonas. – Šie įrašai ledo mėginiuose taip pat padeda istorikams suprasti ir kiekybiškai įvertinti būdus, kuriais visuomenė ir jų ekonomika reagavo į išorines jėgas, tokias kaip klimato sutrikimai – karai ar politiniai neramumai.“
Istorija^Instantarcheologija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.