Ši tolima, tarsi nuo pasaulio atskirta bazė yra vadinama Heilio stotimi. Ji buvo įkurta 1956 metais ir pastatyta taip, kad mokslininkai joje galėtų gyventi ištisus metus. Tačiau per pastaruosius keletą metų buvo pastebėti įtrūkimai ledo šelfe, ant kurio stovi ši stotis, dėl to buvo nuspręsta kas kurį laiką atlikti evakuacijas.
Tiesa, tokios evakuacijos iš stoties yra laikinos. Mokslininkai teigia, kad taip paprasčiausia yra užtikrinamas darbuotojų stotyje saugumas. Kitaip sakant, nors stotis ir yra evakuojama, tai nereiškia, kad svarbus mokslinis darbas čia baigiasi.
Štai praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos Antarktidos tyrimų bazė (angl. British Antarctic Survey, BAS) pranešė, kad pirmą kartą palikus Heilio stotį – joje ir toliau puikiai yra atliekami įvairių meteorologinių reiškinių matavimai. Joks mokslininkas stotyje nesilankė jau nuo vasario mėnesio.
„Mes žinome, kad mūsų stoties dizainas yra geras, tačiau Antarktidos žiemos yra be galo atšiaurios, o dėl to negalime visko numatyti. Iki šiol sistemos veikė net kai šaltis siekė -43 laipsnius, o vėjo greitis – 22 m/s“, – sakė BAS atmosferos mokslininkas Thomas Barninghamas.
T.Barninghamas šiuo metu dirba prie Heilio stoties automatizavimo projekto – tai sudėtingas inžinerinis projektas kurio tikslas – automatizuoti Heilio stotį tiems mėnesiams, per kuriuos mokslininkai čia nesilanko.
Šiuo metu Heilio stotis ir toliau veikia automatinės energijos sistemos dėka. Ji automatiškai tiekia energija stoties moksliniams instrumentams, o dėl to ši laikina „vaiduoklių bazė“ ir toliau veikia kaip veikusi. Šios automatinės platformos šerdis yra specialioje talpykloje, kurios temperatūra kontroliuojama, įrengta mikroturbina.
Ši mikroturbina, kurią mokslininkai vadina „reaktyviniu varikliu dėžutėje“, be priežiūros turi suktis 24/7 ir taip devynis mėnesius iki kol mokslininkai čia sugrįžta lapkričio mėnesį. Panašu, kad mokslininkai nori pasiekti gana daug, tačiau šį automatinį platforma jau tiekia elektros energiją stočiai 136 dienas. BAS tikisi, kad pavyks ištverti visus devynis mėnesius.
Stotis per šį laiką ir toliau atlieka įvairus meteorologinius, ozono sluoksnio ir atmosferos stebėjimus bei kiekvieną dieną atgal į D. Britaniją išsiunčia 1GB duomenų.
Tarp visų stotyje esančių įrenginių yra ir „AutoDobson“ – visiškai automatinė versija to prietaiso, kuris 1985 metais padėjo atrasti suplonėjusią ozono sluoksnio dalį. Tai vienas tų atradimų, kuris mums rodo, kad moksliniai instrumentai turi būti įjungti visą laiką, o ypač ekstremaliose vietovėse.
BAS komandai tokie geri automatinės sistemos rezultatai rodo, kad Heilio stotis gali atsigriebti už dvi žiemas, kuomet ji buvo visiškai išjungta.
Parengta pagal „Science Alert“.
