Įtakingiausių protų susitikimas
Pirmąją Vilniaus inovacijų forumo dieną į spaudos konferenciją-susitikimą susirinko vieni ryškiausių pranešėjų ir ateities inovacijų kūrėjų. Peter Bardenfelth-Hansen – 10 metų darbo patirtį turintis vienoje iš novatoriškiausių elektra varomų automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintojų pasaulyje „Tesla“, pasidalino įžvalgomis apie transporto sektoriaus progresą netolimoje ateityje: „Pasaulis sparčiai keičiasi, kartu keičiasi ne tik mobilumo poreikis, bet ir dėmesys tvarumui. Jau visai netrukus automobilis nebepriklausys vienam savininkui – kalbėsime apie bendrą dalijimąsi ta pačia transporto priemone, kai ją galės naudoti keli savininkai, o galbūt apskirtai nebeliks savininkų ir tai bus bendro naudojimo automobiliai“, – svarstė P. Bardenfelth-Hansen.
Vieno didžiausių transliuotojų Europoje EURONEWS vykdomasis direktorius Michael Peters kalbėjo apie asmeninių žinių poreikį. Šiais laikais, kai informacijos srautas yra begalinis, jaučiamas poreikis susitelkti į vieną kažkurią sritį ir gauti koncentruotas naujienas. „Dirbtinis intelektas jau dabar naudojamas tam, kad galėtume kiekvienam vartotojui pasiūlyti jam skirtą naujienų srautą. DI analizuoja vartotojo elgseną tinklalapyje ir kasdien pasiūlo būtent jam pritaikytas naujienas, kur daugiausia dėmesio kreipiama į tam vartotojui aktualiausias sritis – ar tai būtų verslas, ar sportas, ar kultūra.“
Danų informacinių mokslų profesorius ir robotikos ekspertas H. Scharfe dalijosi mintimis apie robotikos iššūkius ir ateitį: „Šiais laikais sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę be robotų, tačiau dažniausiai tai duomenis analizuojančios mašinos. Mano siekiamybė yra geminoidai – į žmones panašūs robotai, kurie galėtų mums daug padėti, galbūt, pavyzdžiui, sekti pasakas vaikams darželiuose.“ Į klausimą, ar robotai apskirtai galėtų pakeisti žmones, H. Scharfe atsakė: „Žmogus nuo roboto skiriasi pirmiausia mąstymu ir sugebėjimu jausti emocijas. Robotai gali analizuoti ir pateikti atsakymus, tačiau žmogaus mąstymas gali nuvesti į neįsivaizduojamas tolumas, skatinančias progresą. Žmogus mėgsta samprotauti ir, žinoma, visi mes siekiame žmogiškojo ryšio.“ „Innovation Drift 2019“ metu prof. H. Scharfe susitiko su lietuviško roboto kūrėju L. Telksniu.
„Microsoft“ dirbtinio intelekto rinkodaros skyriaus vadovas Dmitry Turchyn atskleidė kompanijos požiūrį į tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) gali įgalinti žmones, valstybę bei korporacijas siekti daugiau šiandien bei ateityje: „Šiuo metu atsiveria begalinės DI panaudojimo galimybės, tačiau jis gali būti išnaudojamas ir nebūtinai gerais tikslais. Laikomės nuostatos, kad technologijų įmonės ir šios srities lyderiai turėtų apibrėžti pagrindinius DI taikymo principus, kurie remtųsi saugumu, atvirumu ir privatumo saugojimu.“
Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius pateikė pavyzdžių, kaip skaitmenizacija ir automatizacija taikomos praktikoje: „Patologijos sritis remiasi vaizdais, patologai per mikroskopą analizuoja pažeistą audinį ar auglį ir pagal matomą vaizdą daro išvadas. Šiuo metu dirbtinis intelektas apdoroja daug daugiau vaizdų per trumpesnį laiką ir pagal vaizdus nustato diagnozę 99 procentų tikslumu.“
Svarbiausi pirmosios „Innovation Drift“ akcentai
Pirmąją dieną prestižinio ir didžiausio Baltijos šalyse tarptautinio forumo, vykstančio kas dvejus metus, dalyviai turėjo galimybę išgristi diskusiją, kokios inovacijos laukia Baltijos šalių. Šioje diskusijoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos ministerijų atstovai bei Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato „TF3“ finansinių priemonių skyriaus vadovas iš Belgijos. Diskusiją galima pažiūrėti čia.
Pirmąją dieną daug dėmesio skirta kosmoso technologijoms: pranešimą skaitė Europos kosmoso agentūros atstovas Bernhard Hufenbach, o į diskusiją kvietė NASA stažuočių programoje dalyvavę lietuviai studentai Julija Kravčenko, Gintarė Plečkaitytė ir Vladas Labanauskas.
Ši diena buvo skirta ir išsamiai ateities medicinos apžvalgai. Ateities medicinos perspektyvos – medikai šimtųjų procentų dalių tikslumu nustatys, kokie šansai išgyventi susirgus vėžiu, imunines ir kamienines ląsteles po kraujotaką nešios nanodalelės, o gal chirurgus-robotus valdys tuo metu jachta plaukiantis gydytojas. „Šiandien medikai spausdina 3D organų modelius ir mokosi atlikti operacijas. Kuriami kaukolės implantai su polimerais. Kepenų ląstelės spausdinamos tam, kad būtų galima išbandyti vaistus su jomis. Minkštieji audiniai, oda, protezai – visa tai yra 3D medicinos rinkos dalis“, – „Innovation Drift“ forume teigė Danijos mokslininkas Martinas B. Jensenas.
Kembridžo universiteto mokslininkas Jeroenas Verheyenas kalbėjo apie investicijas į naujų vaistų kūrimą. „Grąža yra labai maža ir šiuo metu siekia tik 2 proc. Beveik visos kompanijos domisi onkologija ir nori pasidalyti tą patį pyrago gabalą. Nedidelių kompanijų pelningumas didesnis, kuriasi startuoliai. Pusė pajamų gaunamos iš biotechnologijų kompanijų, kurias įsigyja dominuojančios farmacininkų kompanijos“, – pastebėjo mokslininkas. Pasak jo, šioje srityje reikia stiprinti universitetų, farmacininkų ir startuolių bendradarbiavimą.
Forume pranešimą skaitė ir pasaulinio garso embrionologas, reprodukcinių technologijų ekspertas iš Ukrainos dr. Valerijus Zukinas, padėjęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui.
Antroji „Innovation Drift“ diena
Daugiausia forumo dalyvių antrąją dieną sulaukė buvęs NASA astronautas, vyresnysis „SpaceX“ patarėjas Garrettas Reismanas. Efektingame net 1,5 val. trukusiame pranešime jis pasidalijo asmenine istorija, kaip tapo NASA astronautu, kaip dalyvavo dviejuose kosmoso misijose, iš viso praleido kosmose 107 dienas, per kurias atvirame kosmose išbuvo 21 valandą. „SpaceX“ patarėjas dalijosi darbo šioje inovatyvioje organizacijoje pavyzdžiais, pabrėžė, kad čia itin vertinama galimybė siūlyti inovacijas, jas bandyti ir sparčiai mokytis iš klaidų, kol pasiekiamas geriausiais rezultatas. „Esu tikras, kad per ateinančius 10 metų pagaminsime daugiau kosminių laivų ir pradėsime keliones į kosmosą. Tai nebebus vien astronautų privilegija, kiekvienas iš mūsų, jei tik norės, galės pakilti į kosmosą“, – planuojamais kosmoso žingsniais dalijosi G. Reismanas.
Profesorius Henrik Scharfe savo pranešime aptarė tai, kad šiuo metu esame svarbių skaitmeninių pokyčių sandūroje. Duomenų valdoma ekonomika pakeis žmonių mąstymą, gyvenimo būdą, darbą ir laisvalaikį, o šiems pokyčiams pasiruošti reikia jau dabar. Jis skaitė pranešimą apie tai, kokie robotizacijos ir skaitmenizacijos iššūkiai laukia ateityje.
Antrąją forumo dieną buvo kalbama apie lūžio technologijas, ypač pabrėžiant mokslo įstaigų, universitetų ir pramonės bendradarbiavimą. Savo nuomonę apie šio bendradarbiavimo svarbą išdėstė Herbertas Hong Chenas iš Kinijos, skaitęs pranešimą apie mokslo ir technologijų parkų įtaką inovatyviai ekonomikai. Apie dar vieną lūžio technologiją – kvantinius kompiuterius ir jų pritaikomumą bei prieinamumą – plačiai kalbėjo IBM Q ambasadorius iš Lenkijos Piotr Biskupski.
Dėmesys kreiptas į ateities visuomenę bei jai įtaką darančius veiksnius, tokius kaip robotizacija, šveitimo sistema ir švietimo centrų kūrimas, blockchain technologijos ir virtualūs influenceriai. Vis labiau populiarėjantį požiūrį, vadinamą design thinking, išdėstė forumo viešnia iš Suomijos Paivi Tahkokallio.
„Innovation Drift“ suteikė išskirtinę progą užmegzti tiesioginių kontaktų. Daugiau kaip 60 mūsų šalies ekonomikos diplomatų, dirbančių 41 pasaulio valstybėje ir 3 tarptautinėse organizacijose, lankėsi Vilniaus inovacijų forume, kur susitiko su įmonėmis, kurios domisi eksporto galimybėmis. Taip pat vyko ir dvišalis Lietuvos ir Latvijos ekonomikos ministerijų atstovų susitikimas, B2B susitikimų metu įvyko daugiau kaip 40 susitikimų su diplomatais, inovacijų ekspertais, investuotojais, o per inovacijų ir technologijų dirbtuves buvo galima pasisemti praktinių patarimų.
Ketvirtasis Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“ forumas vyko Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13-14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.
Jį organizuoja LR ekonomikos ir inovacijų ministerija ir MITA. Daugiau informacijos galima rasti innovationdrift.com
