Naujausias radinys Pakbituno (Pacbitun) džiunglėse (Belizas) – du papuošalai, pagaminti iš žmogaus kaukolių. Kaip skelbiama žurnale „Latin American Antiquity“, tyrėjų komanda mano, jog šis radinys gali nušviesti regionines Majų civilizacijos galių kovas.
Pavadinti „Pakbituno kaukolių trofėjais“, šie baugūs papuošalai greičiausiai buvo nešiojami ant kaklo kaip ekstravagantiški karoliai. Ir panašu, kad sukurti šiuos savotiškus papuošalus kainavo nemažai prakaito, kraujo ir sunkaus darbo, rašo „IFL Science“. Įbrėžimai rodo, kad nuo kaukolės visų pirma aštriu peiliu buvo pašalinta mėsa, o tada buvo pragręžtos skylės, kurios leido sutvirtinti ir išlaikyti kaukolės formą.
Vėliau vienas iš rastųjų papuošalų buvo išraižytas ir išpieštas raudonais ornamentiniais raštais.
Majų civilizacija praktiškai neatskiriama nuo žiaurių ritualų ir kaukolių, naudotų įvairiausiems tikslams ir įvairiausiais būdais. Tačiau nepaisant to, mokslininkai kol kas labai mažai žino, kas slypi už šių papuošalų. Kai kuriais atvejais žinoma, kad valdovai dėvėdavo savo pirmtakų kaukoles kaip papuošalus, tačiau manoma, kad Pakbituno trofėjai reiškia kai ką daug grėsmingesnio.
Naujas tyrimas siūlo hipotezę, kad elitiniai kariai puošdavosi trofėjais, pagamintais iš jų nugalėtų priešų, kaip galios ir pergalės simbolius. Kaukolių trofėjai iš Belizo dekoruoti ugnies ir gyvūnų vaizdais – o daugeliu atvejų šie simboliai buvo siejami su kariais ir karyba.
Tokia pozicija dera su tų laikų socialiniu kontekstu. Radiniai datuojami VIII ar IX mūsų eros amžiumi – laikais, kai Pakbitumas ir kiti majų miestai, išsidėstę pietinėse žemumose, ėmė prarasti savo galią ir įtaką, o šiauriniai miestai bandė tuo pasinaudoti ir ėmė elgtis agresyviai. Galiausiai, tokių ilgamečių skerdynių viduryje, kadaise galinga civilizacija dėl paslaptingų priežasčių žlugo.
Ir nors žlugimo priežastis išlieka neaiški, ši reliktai yra tarsi žiaurus atminimas tų laikų, kai civilizacija ėmė nirti į chaosą ir griuvėsius.
„Nors įrodymai, kuriuos pateikia vos pora kaukolių trofėjų, galutinai neįrodo, kad pietų žemumų miestus nustelbė šiauriečių kariai, tačiau tai rodo smurto ir galbūt karo vaidmenį, kaip prisidedantį prie politinės santvarkos griuvimo centriniame Belize, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Mičigano valstijos universiteto antropologijos profesorius Gabrielis D.Wrobelis. – Šie kraupūs artefaktai yra intriguojantis elementas įvykių, kurie lėmė vienos turtingiausių, sudėtingiausių, moksliškai pažangiausių savo laikų kultūrų pabaigą“
