Atradimą mokslininkai padarė Meksikos įlankoje: tuo metu jie paprasčiausiai bandė sureguliuoti reikiamą įrangą ir leidosi į bandomąją ekspediciją, kurios metu yra patikrinami ir kalibruojami prietaisai, išsiaiškinama, kokios įrangos gali prireikti vykstant į tolimas ir netyrinėtas Žemės vietas, o ypač – leidžiantis į vandenyno dugną.
Būtent vieno nėrimo metu mokslininkai norėjo išbandyti per atstumą valdomą prietaisą, galintį panerti į didelį gylį – tačiau jo sensorius užfiksavo tai, kas vėliau pasirodė esą senas nuskendęs laivas.
Iš karto buvo surengta tiesioginė transliacija, per kurią mokslininkai iš viso pasaulio galėjo stebėti nėrimą. Nors didelė dalis detalių kol kas nėra žinoma, mokslininkai jau turi teorijų, iš kur galėjo atsirasti šis laivas.
Manoma, kad tai buvo burlaivis, pastatytas XIX a. viduryje. Mokslininkai apskaičiavo, kad laivas – 37,8 metrų ilgio. Jis pagamintas iš medienos, bet jo dugnas padengtas variu – jis padėjo išlaikyti laivo vientisumą. Mokslininkai kol kas negali nurodyti, kokio senumo buvo laivas per katastrofą – jie sako, kad jis galėjo būti keleto metų arba keleto dešimtmečių senumo.
Laive nebuvo jokių artefaktų, kurie galėtų papasakoti apie laivo įgulą, kur jie plaukė ir dėl ko laivas nuskendo – nors keletą užuominų mokslininkai turi. Nėra nė vienos dalis, kuri laivui plaukiant būtų buvusi virš vandens, taip pat nėra jokių takelažo pėdsakų.
Didelė dalis medienos atrodo tarsi apdegusi, o keletas sutvirtinimui skirtų detalių atrodo išlenktos. Tai mokslininkus verčia manyti, kad prieš nuskęstant labai didelė dalis laivo sudegė. Tai paaiškintų ir kodėl nėra beveik pusės laivo bei įgulos asmeninių daiktų ar artefaktų.
Varis ant laivo dugno padėjo apsaugoti jį nuo įvairiausių jūros gyventojų, kurie greičiausiai skenduolyje jau būtų apsigyvenę. Ant laivo galima matyti ir skaičius „2109“.
Parengta pagal „IFL Science“.
