Kasinėjimų, vykusių Agaligmiuto, dar kitaip vadinamame Nunalleq, mieste, buvo rasti 28 žmonių palaikai – ir 60 000 puikiai išsilaikiusių artefaktų. Manoma, kad žmonės čia mirė per žiaurias žudynes.
„Agaligmiutas turėjo tarpusavyje susijusius pastatų kompleksus, kurie puolimo atveju leisdavo žmonėms lengviau apsiginti. Tyrinėdami atradome, kad šie kompleksai buvo sudeginti, čia taip pat buvo daug strėlių antgalių“, – teigė kasinėjimams vadovaujantys archeologai Rickas Knechtas ir Charlotta Hillerdal.
„Kai kurie iš šių 28 žmonių buvo surišti ir nužudyti. Keletas iš jų gulėjo veidu žemyn ir palaikai turėjo skyles kaukolėse. Tokias žaizdas greičiausiai padarė ietis arba strėlė“, – pridėjo R. Knechtas.
Kada tiksliai šios žudynės įvyko, nėra aišku – nors archeologai sako, kad kompleksai buvo pastatyti maždaug 1590-1630 metais, o gaisro sunaikinti maždaug 1652-1677 metais.
Karo pradžia
Žudynės įvyko tuo laikotarpiu, kurį istorikai vadina „lanko ir strėlės karais“ – tai buvo serija konfliktų XVII a. Aliaskoje. Remiantis viena jupikų legenda, viskas prasidėjo nuo žaidimo dartais, kai vienam berniukui strėlyte buvo išdurta akis. Šio berniuko tėvas supyko ir sužalojo vaiką, kuris tai padarė. Tada į konfliktą stojo abiejų pusių giminės. Galiausiai nekaltas žaidimas išsirutuliojo į seriją karų Aliaskoje.
„Yra daugybė skirtingų pasakojimų. Mes žinome tik tai, kad žudynės įvyko siaučiant šiems karams. Tuo metu keitėsi ir klimatas, vyravo šaltas oras, kažkas panašaus į nedidelį ledynmetį. Dėl to galėjo trūkti maisto, o badas galimai paskatino konfliktą“, – sakė R.Knechtas.
Žudynės mažame miestelyje
Jupikų legendose, kurios jau ilgą laiką keliavo iš kartos į kartą, pasakojama kaip Agaligmiuto žmonės, vedami vyro, vardu Pillugtuq, surinko grupę karių ir išėjo pulti kitą netoliese esantį kaimą – Pengurmiutą arba Qinarmiutą. Šio kaimo žmonės žinojo apie puolimą, todėl apsupo užpuolikus ir išžudė.
Apie šį įvykį yra daugybė pasakojimų. Viename teigiama, kad puolamo kaimo moterys persirengė vyrais ir prisidėjo prie puolimo. Kitur sakoma, kad prieš Agaligmiuto žmonėms išeinant į karą, šamanas juos perspėjo apie nelaimę, tačiau niekas jo neklausė.
Išžudę užpuolikus, Pengurmiuto kaimo žmonės pasiekė Agaligmiutą ir išžudė jo gyventojus. Kadangi beveik visi vyrai, pajėgūs kautis, jau buvo nužudyti pasaloje, miestelyje buvo tik moterys, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Archeologų atradimai tai patvirtina, 28 žmonių palaikai daugiausia priklauso moterims, vaikams ir senyvo amžiaus vyrams.
„Tarp mirusių buvo tik vienas vyras, pajėgus kautis“, – teigė R.Knechtas.
Prieš žudynes
Maždaug 60 000 artefaktų leidžia archeologams nustatyti, koks gyvenimas virė Agaligmiuto miestelyje prieš žudynes. Tarp artefaktų yra lėlių, statulėlių, medinių kaukių ir iš žolės pintų krepšių.
„Šaltas klimatas artefaktus puikiai išlaikė. Nuostabu, kad kai kuriuos iš šių daiktų būtų galima naudoti dar ir šiandien“, – sakė C.Hillerdal.
Medinės kaukės iš visų artefaktų mokslininkams yra įdomiausios. Jos vaizduoja žmogų, virstantį gyvūnu – arba gyvūną, virstantį žmogumi. Statulėlės ir lėlės buvo naudojamos įvairiais tikslais, apimant tiek religinius ritualus, tiek paprasčiausius žaidimus.
Komanda iš Škotijos universiteto šiuos artefaktus planuoja suskaitmeninti ir patalpinti internete, kad studentai ir visi kiti norintys galėtų iš arčiau susipažinti ir apžiūrėti artefaktus 3D formatu.
Parengta pagal „Live Science“.
