Gamtos istorijos lauko muziejaus (JAV) komanda dirbo archeologinėje radimvietėje, pavadinitoje Cerro Baul ir esančioje Moquegua slėnyje, Peru. Jie padarė daugybę įspūdingų atradimų, bet labiausiai iš jų išsiskiria alaus darykla, kuri buvo palaidota smėlyje.
Cerro Baul kažkada buvo strateginis Vario imperijos pasienio postas, nes jų kaimynystėje stovėjo galinga Tiwanaku valstybė. Šis pasienio postas buvo ne tik labai sustiprintas, bet ir tarnavo kaip puotų ir alaus virimo centras.
Vario imperijos šventės
Archeologai teigia, kad elito nariai šiame pasienio poste rengė vakarėlius, kuriuose valgydavo lamas, jūrų kiaulytes ir gerdavo alų iš indų, kurie vaizdavo Vario kultūros dievybes. Tiesa, daugelis šių vakarėlių buvo skirti ne vien tik pasilinksminimui, maždaug 700-1100 metais jie buvo rengiami politiniais tikslais.
Vario imperijoje gyveno įvairūs žmonės, o pati valstybė keletą šimtmečių konkuravo su Tiwanaku imperija, kuri egzistavo šių dienų Peru ir Čilėje. Vietoje to, kad veltųsi į kruvinus karus su savo kaimynais, Vario imperija nusprendė gerus santykius užsitikrinti kitaip – jie rengė dosnias šventes Cerro Baul poste tiek savo, tiek kaimyninės valstybės valdžios atstovams.
Taika, kurią palaikė alus
Alus buvo itin svarbus norint sudaryti taiką – ir ją palaikyti. „National Geographic“ tai vadina „alaus diplomatija“. Manoma, kad Vario kultūros valdžios atstovai susitikdavo su to paties rango atstovais iš Tiwanaku ir visus politinius santykius aptardavo prie alaus taurės. „The Daily Mail“ rašo, kad tokie vakarėliai sudarydavo sąjungą tarp dviejų skirtingų bendruomenių ir sumažino nesantaikos ir karo tikimybę.
Vario imperija atsirado šiandieninėje Peru teritorijoje maždaug 600 metais. Ji buvo gana didelė, valdė nemažai žemių, tačiau 1100 metais paslaptingai žlugo. Variai pasižymėjo savo statybiniais sugebėjimais ir puikiais miestų planavimais.
Sprendžiant iš archeologinių atradimų – tokių kaip šventyklos ir net gi astronomijos observatorija – ši imperija buvo ir labai turtinga.
Alus, verdamas dar ir šiandien
Variai virė alų žinomą kaip „chicha“. Mokslininkai mano, kad tuo metu jie galėjo pagaminti 1500-1800 litrų alaus. Yra įrodymų, kad jie gamino ir specialius indus, iš kurių alų gerdavo. Cerro Baul archeologinė radimvietė vis dar suteikia daug naujos informacijos apie fermentuotus gėrimus senovėje – ir kokį vaidmenį jie turėjo skirtingose visuomenėse.
Ekspertai nusprendė ir atkurti senovinį alų, kuri gamino variai – vien tam, kad geriau suprastų jų kultūrą. Atlikę analizę jie sugebėjo patvirtinti, kad gėrimas buvo gaminamas iš kukurūzų ir pipirų uogų, kurios augdavo net ir per sausrą.
„Chicha“ yra verdamas ir šiandien, ekspertai net gi paprašė vienos moters pagalbos, kuri padėjo jiems atkurti senovinį gėrimą. Rezultatas – pakankamai geras. Be to, kadangi ir šiais laikais yra ingredientų, iš kurių šis alus gaminamas, kada nors jis gali būti pardavinėjamas ir komerciškai.
Vario imperijos žlugimas
Vario imperija žlugo prieš maždaug 950 metų. Paskutiniais metais imperijos jau beveik nebebuvo – mokslininkai mano, kad tai nutiko dėl kilusio civilinio karo. Žlungant jų valstybei, žmonės apleido daugybę vietų – tarp jų ir svarbias, ceremonijoms skirtas vietas. Panašu, kad patys variai sunakino daugybę savo statytų pasienio postų ir pastatų. Kodėl jie tai darė, mokslininkai paaiškinti negali.
Panašu, kad po vieno vakarėlio, Cerro Baul postas buvo padegtas. Ten šventę žmonės ėmė mesti savo gėrimams skirtus indus ir papuošalus į ugnį – tai galėjo būti atsisveikinimo ceremonija.
Sudegusios liekanos vėliau buvo palaidotos po žeme ir smėliu. Bet faktas, kad alaus darykla buvo viena iš paskutinių vietų, kurią sunaikino žlunganti imperija, rodo, kad „alaus diplomatija“ Vario kultūrai buvo itin svarbi.
