Deja, nuspėti, kokie internetiniai nusikaltimų scenarijai gimsta piktavalių galvose, net informacines technologijas gerai išmanantiems specialistams sunku. Pasaulio kibernetinio saugumo ekspertai jau ne vieną kartą vienijosi kovodami su didelę grėsmę keliančiais virusais, kaip, pavyzdžiui, pernai išplitusia „WannaCry“ kenkėjiško pobūdžio programa, kuri iš kompiuterių savininkų reikalavo išpirkos už duomenų atblokavimą. Dažnai apie didelę žalą atnešusius kibernetinius nusikaltimus išgirstame tik tada, kai jie jau pareikalauja nemažai aukų. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai nuolat stebi situaciją ir vertina, kokios grėsmės, susijusios su skaitmeniniu nusikalstamumu, gali sukrėsti ateityje.
Vaizdo kamera – šantažo įrankis?
Pasaulinei saugumo sprendimų kūrėjai ESET atsovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas teigė, kad viena iš didėsiančių kibernetinių grėsmių, su kuriomis susidurs pasaulis ateityje, – daiktų internetas. „Apie daiktų internetą kalbame jau keletą metų. Ir smalsu, ir baugu, ir daug neaiškumų. O kuo toliau, tuo daugiau daiktų prijungiami prie interneto“, – sakė jis. Didžiosios Britanijos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras skelbė, kad 2018 m. pasaulyje prie interneto jau bus prijungta apie 11,2 milijardai daiktų.
„Kiekvienas daiktas, prijungtas prie interneto, gali tapti mūsų priešu, – įspėjo T.Parnarauskas. – Jei kompiuteryje ar išmaniajame telefone galime įdiegti antivirusinę programą, tai vaizdo kamerose, kurios transliuoja biuro ar namų aplinką, jokios apsaugos nėra. Lygiai tas pats ir tinklo maršrutizatoriuose, per kuriuos tiekiamas internetas“.
Kibernetinio saugumo specialistas pabrėžė, kad prie interneto prijungti daiktai (vaizdo kameros, televizoriai, ekranai) tiesiog klauso komandų ir gali būti užvaldyti. Šių metų gegužę Japonijoje buvo nulaužta 60 „Canon“ vaizdo kamerų, kurių ekranuose savininkai pamatė užrašus „Aš nulaužtas. Iki2“ (angl. I’m Hacked. bye2). Kad tai įvyktų, kamerų savininkams tiesiog užteko prijungti savo įrenginius prie interneto. Tiesa, tikėtina, kad šias kameras užvaldę programišiai neturėjo piktų kėslų, o tai jiems tiesiog buvo pramoga.
Vis dėlto, lygiai tokiu pačiu metodu pasinaudoti gali ir politinių ar finansinių tikslų siekiantys kibernetiniai nusikaltėliai. „Matome, kad vis daugiau įrenginių jungiama prie interneto, jų gamykliniai parametrai nėra atnaujinami, o slaptažodžiai nekeičiami, todėl prie jų prisijungti ir juos užvaldyti tampa labai paprasta“, – aiškino kibernetinio saugumo specialistas.
Išmaniųjų laikrodžių grėsmė nacionaliniam saugumui
Nuolat kuriami nauji įrenginiai palengvinti ar paįvairinti kasdieninį gyvenimą ateityje gali būti vis dažniau panaudojami ir kibernetinio karo atveju. Kaip pasakojo T.Parnarauskas, kibernetinių nusikaltėlių įrankiu gali tapti ir iš pirmo žvilgsnio nekaltais atrodantys išmanieji laikrodžiai. „Prieš kurį laiką pasaulyje buvo paskelbta apie aptiktą išmaniųjų laikrodžių prieinamumo spragą, kur visus duomenis apie laikrodžio naudotojo fizinį aktyvumą, buvimo vietą buvo galima pasiekti pasinaudojus šia spraga, – kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas.
Pagal T.Parnauską, nereikia pamiršti, kad išmaniaisiais laikrodžiais naudojasi ir policijos pareigūnai, ir karo tarnybos specialistai. Pasak pašnekovo, prieiga prie šių asmenų duomenų gali suteikti priešiškai nusiteikusios valstybės žvalgyboms naudingų duomenų apie tai, kur žmogus buvo, ką veikė ir su kuo. Išmaniuosiuose laikrodžiuose kaupiama ir nelegaliai gauta informacija gali atskleisti daug apie kariuomenę: koks yra karių skaičius, kur jie treniruojasi ar bazuojasi.
„Šiuo metu pastebima, kad dauguma programuotojų kuria įrenginiuose kuo daugiau funkcijų ir galvoja, kaip produktą padaryti patrauklesnį vartotojui, bet kibernetinis saugumas dažnai yra pamirštamas. Norėtume, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulio mastu, kibernetinio saugumo pagrindai būtų privalomi visiems programuotojams, nes būtent jie palieka daugiausia klaidų“, – pastebėjo T.Parnarauskas.
Dar viena grėsmė, ties kuria ateityje turės vis daugiau dirbti kibernetinio saugumo ekspertai, T.Parnarausko nuomone, – išmanieji dronai. „Įsivaizduokite, jei kažkas užprogramuoja ne vieną, o šimtą ar trūkstančius dronų, kurių neblokuoja jokie blokatoriai. Toks dronų spiečius gali būti paleistas bet kokiai atakai ar išpuoliui. Tai gali būti panaudota užteršti vandens telkinį, energetikos objektų veiklai sutrikdyti, o gal tiesiog surinkti tam tikrai informacijai ar vaizdo medžiagai“, – svarstė kibernetinio saugumo ekspertas.
Tikėtina, kad valstybių ir jų gyventojų priklausomybė nuo interneto ir toliau augs, o kartu didės ir kibernetinių nusikaltimų bei grėsmių galimybės, kurios turės įtakos ne tik individualiems gyventojams, bet ir pačioms valstybėms. Reikia tikėtis, kad privatus ir viešasis sektorius supras augančią riziką ir sėkmingai investuos į kibernetinį saugumą bei kibernetinių nusikaltimų prevenciją.
